Vyriausybė pritarė pataisoms, kas laukia vairuotojų už vengimą tikrintis blaivumą: dabar grės ir laisvės atėmimas (5)
Vyriausybė pritarė LR vidaus reikalų ministerijos pateiktiems LR Baudžiamojo kodekso (BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnių pakeitimams, kurie skirti tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu, rašoma pranešime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nėra atitinkamų pasekmių, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Nustačius vairuotojo kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairuotojui BK numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
Vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų. Todėl tokia „lengvata“ būdavo piktnaudžiaujama.
Už vengimą tikrintis blaivumą – baudžiamoji atsakomybė
Naujais BK pakeitimais numatoma taikyti baudžiamąją atsakomybę neblaiviems vairuotojams, kurie vengia pasitikrinti blaivumą.
„Spragos dabartiniame teisiniame reglamentavime sukuria prielaidas formuotis ydingoms situacijoms, t. y. leidžia neblaiviems vairuotojams jomis piktnaudžiauti. Todėl asmuo, sutinkantis tikrintis blaivumą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje nei asmuo, kuris tokio patikrinimo vengia. Todėl griežtesnė atsakomybė, tiksliau jos neišvengiamumas, paskatins vairuotojų sąmoningumą nesėsti už vairo išgėrus, taip pat padės mažinti eismo įvykių, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, skaičių“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Alkoholis žudo žmones tiesiogine prasme
Per pastaruosius 10 metų vienam šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito – vidutiniškai kasmet dėl 100 neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Pažymėtina, kad 2017 metais šalies keliuose išaiškinta 9814 neblaivių vairuotojų, iš jų 5046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.
Griežtinamos baudos už vidutinį girtumą
BK ir ANK straipsnių pakeitimais numatoma griežtesnė administracinė atsakomybė – už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vairuotojai, baudos gali siekti nuo 800 iki 1100 eurų (šiuo metu – nuo 300 iki 450 eurų), o teisės vairuoti atėmimas gali trukti nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių.
Atsižvelgus į tai, kad nuo 2018 metų liepos 1 d., įsigaliojus Saugaus eismo automobilių kelių įstatymo pakeitimams, panaikinta pareiga transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Baudžiamojo proceso kodekse siūloma papildyti nauja kardomąja priemone – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymu.
Pažymėtina, kad įgyvendinant įstatymus, papildomų biudžeto lėšų nereikės. Skaičiuojama, kad BK ir ANK straipsnių pakeitimai dėl mažėjančio darbo krūvio pareigūnams per metus leistų sutaupyti apie 200 000 eurų.