Jambulingamo gatvė, esanti Čenajaus mieste, Indijoje, yra vietinė legenda. Ši gatvė yra vadinama Deguto keliu ir nuo 2002 metų atlaikė didžiulį potvynį, keletą liūčių sezonų, atsinaujinančias karščio bangas bei nuolatinį automobilių, sunkvežimių ir rikšų srautą.

Lietuvoje toks kelias jau būtų nusidėvėjęs, o gal net kelis kartus pakeistas, tačiau Indijoje jis be jokių žymesnių nusidėvėjimo ženklų.

Kelias buvo nutiestas 2002 metais, tačiau iki šiol jame nėra nei vienos duobės ar įtrūkimo. Šis kelias yra toks tvirtas dėl jame esančių pigių polimero klijų, pagamintų iš susmulkintų plastiko atliekų.

Jambulingamo gatvė yra viena pirmųjų iš plastiko pagamintų gatvių Indijoje.

Bėgant laikui Indijos mokslininkai pastebėjo, kad iš polimero pagaminti keliai yra be galo patvarūs, todėl nusprendė juos tiesti ir kitose vietose. Tokia idėja sulaukė palaikymo ir iš įstatymų leidėjų bei kaimyninių šalių, tokių kaip Butanas.

Indijos centrinė taršos valdymo valdyba savo pirminiame pranešime nurodė, kad iš plastiko pagamintuose keliuose neatsirado duobių, vėžių, susidėvėjimo ar įtrūkimų, nors šio pranešimo rengimo metu keliams buvo jau 4 metai.

Šiandien Indijoje yra daugiau nei 37 000 kilometrų plastikinių kelių, o maždaug pusė jų yra pietinėje Tamil Nadu valstijoje. Dauguma šių kelių yra kaimo vietovėse, bet nedidelis jų skaičius buvo nutiestas ir miestuose, tokiuose kaip Čenajus ir Mumbajus.

Tiesa, lanksčių medžiagų dėjimas į deguto kelius nėra nauja idėja. Komerciniu būdu pagamintas ir su polimeru modifikuotas asfaltas pirmiausiai išpopuliarėjo Europoje dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o dabar Šiaurės Amerikai priklauso net 35 procentai šios rinkos.

Modifikuotas asfaltas yra gaminamas iš gryno polimero bei kartais iš padangų gumos gabaliukų.

Toks asfaltas yra pakankamai universalus: Ilinojuje (JAV) tokie keliai yra tiesiami ten, kur važinėja daug sunkvežimių, Vašingtonas (JAV) naudoja tokį asfaltą triukšmui mažinti, o Ontarijaus provincijose jis naudojamas siekiant sumažinti kelių nusidėvėjimą žiemą.

Be to, polimerizuoti keliai neišsikraipo didelių karščių metu – jie ima lyditis tik pasiekus 66 laipsnių temperatūrą, tuo tarpų įprasti keliai lydosi 50,2 laipsnių temperatūroje

Plastikiniai deguto keliai yra ir pakankamai taupus išradimas, pagamintas iš atliekamo žemos kokybės polimero. Kiekviename tokio kelio kilometre yra panaudotas 1 mln. plastikinių maišelių ekvivalentas, dėl ko sutaupoma apie viena tona asfalto, o tokio kelio tiesimo kaštai sumažėja 8 proc., lyginant su įprastais kelio tiesimo darbais.

Chemijos profesorius R.Vasudevanas iš Thiagarajar inžinerijos koledžo, esančio Madurajuje (Indijoje), sugalvojo išbandyti šią idėją praktikoje, išbarstydamas susmulkinto plastiko atliekas ant karšto žvyro bei akmenis padengdamas plonu plastiko sluoksniu.

Tuomet jis plastiku padengtus akmenis įdėjo į išlydytą degutą ar asfaltą. Plastikas ir degutas kuo puikiausiai limpa vienas su kitu, kadangi abu gaminiai yra naftos kilmės. Šis procesas buvo užpatentuotas dar 2006 metais.

Modifikuota kelio versija, kurios metu maišomos kelio atliekos su plastiku dengtu žvyru, buvo išbandyta 2016 metų kovo mėnesį greitkelyje, jungiančiame Čenajų su Vilupuramu. Tai buvo pirmas kartas, kai plastikinio kelio koncepcija buvo panaudota valstybinės reikšmės kelyje. Tikimasi, kad tai tiesimo kaštus sumažins net 50 procentų.

R.Vasudevano laboratorijoje yra visi įrankiai ir medžiagos, reikalingos plastikiniam keliui pagaminti: smulkintuvas, dujų cilindras, keptuvė bei atliekų krūva. 

Šios atliekos yra visiškai bevertės, jos nedomina net plastiko perdirbėjų. R. Vasudevanas išlydo šį plastiką esant nedideliam karščiui, kad išvengtų emisijų. Polistirenas deginant yra toksiškas, tačiau jį suminkštinus, jis tampa puikia medžiaga duobėms užpildyti.

Indijoje plastikiniai keliai pasitarnauja kaip sąvartynai atliekoms. Vienkartiniai plastikiniai maišeliai bei putplasčio pakuotės tam yra ideali medžiaga. Jų neįmanoma perdirbti, todėl jie yra pavojingi bei užima daug vietos šiukšlinėse, užkemša miesto nuotekų kanalus bei nuodija orą. 

Tiesa, plastikiniai keliai miestuose Indijoje vis dar yra retenybė. Čenajus buvo vienas pirmųjų miestų pritaikęs šią technologiją bei ėmęs tiesti kelius iš atliekų, kurias aukojo visuomenė.

Vienas miesto pašonėje esantis miestelis netgi siūlė gramą aukso kaip paskatą gyventojams rinkti išmestus plastikinius maišelius 2012 metais. Tačiau po metų šio plano buvo atsisakyta, kadangi miestas negalėjo pagaminti pakankamą kiekį susmulkintų atliekų.

Taip pat sklandė gandai, kad įtakinti kelių tiesėjai, kuriems parankiau yra taisyti susidėvėjusius kelius, sužlugdė šį projektą.

Tiesa, 2015 metais Čenajaus meras paskelbė, kad plastikiniu kelių projektas atgaivinamas, dalinai dėl to, kad po 2015 metų potvynio daug Čenajaus kelių buvo sunaikinti.

2015 metų lapkritį Indijos vyriausybė paskelbė, kad plastikiniai keliai taps pagrindiniu kelių tiesimo metodu miesto gatvėse ir taps multimilijardinio kelių atnaujinimo projekto dalimi.

Miesto vietovės, kuriose gyvena daugiau nei 500 000 gyventojų, privalo tiesti kelius iš plastiko atliekų. Šį projektą netgi palaikė Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, kuris šūkį „išvalykim Indiją“ pavertė savo asmenine misija.

Tiesa, Indijos kelių atnaujinimas yra gerokai pavėluotas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos 2016 metais paskelbtas saugumo keliuose pranešimas parodė, kad 17 procentų pasaulio mirtinų eismo įvykių nutinka būtent Indijoje, o dėl to dalinai kalti yra aptrupėję keliai. Vien 2014 metais kelių duobės buvo atsakingos už daugiau nei 3000 mirčių. 

Norėdama atnaujinti kuo daugiau kelių, Indijos vyriausybė ieško alternatyvių medžiagų, kad būtų sumažinti kaštai.

Pavyzdžiui, statomas greitkelis tarp Delio ir Mirato naudoja neišrūšiuotas atliekas iš vieno labiausiai perpildyto sostinės sąvartyno.

Šios atliekos naudojamos kelio pamatui bei kraštams. Indijos kelių ministras pareiškė, kad Delis ketina atsikratyti atliekų kalnų ir tuo pačiu gauti medžiagų kelių tiesimui.

Žinoma, toks plastikinių atliekų panaudojimas neapsineina be pasekmių aplinkai. Iš senų ar prastai nutiestų kelių plastikas gali patekti į dirvožemį, o ilgainiui – ir į vandens telkinius.

Viskas vyksta dėl fotodegradacijos sukeliamo dėvėjimosi, jo metu plastikas skyla, veikiamas aplinkos veiksnių, tokių kaip šviesa ir karštis.

Šios plastiko dalelės, vadinamos mikroplastiku, teršalams yra tarsi magnetas bei gali turėti įtakos aplinkai.

Augalų ir dirvožemio ekologijos profesorius Matthias C. Rillingas iš Berlyno Freie universiteto sako, kad patekusios į dirvožemį, šios plastiko dalelės gali išsilaikyti, susikaupti bei galiausiai pasiekti tokį lygį, jog paveiks dirvožemio funkcionavimą bei bioįvairovę.

Tiesa, trumpalaikėje perspektyvoje, didžiausias iššūkis tiesiant plastikinius kelius yra gera praktika. Tam reikalingas didžiulis vyriausybės palaikymas. Tamil Nadu buvo pirmoji valstija Indijoje, kuri aktyviai vystė kotedžų pramonę aplink plastikinius kelius.

Dauguma plastiko smulkintojų yra moterys, kuris pačios nusiperka smulkinimo mašinas ir parduoda savo parengtą gaminį už nedidelį uždarbį. Tiesa, tai suteikia ir naudos, mat atliekų surinkėjai ir smulkūs verslininkai tokiu būdu sukuria darbo vietas.

Parengta pagal „The Guardian“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (4)