Rusija yra didelė automobilių rinka - aštunta pagal dydį pasaulyje. Pernai čia parduota 1 666 780 automobilių - daugiau nei Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Kanadoje. Tačiau dabar automobilių pramonė turi trauktis, nes Rusija nebėra šalis, kurioje galima vystyti verslą.

Sankcijos ir visuomenės spaudimas - du pagrindiniai faktoriai nebevystyti verslo Rusijoje. Be to, Rusijos ekonomikos ateitis atrodo neaiški, o ir kalbos (bei darbai) apie privataus turto nacionalizavimą tikriausiai didelio pasitikėjimo nekelia.

Prabangių automobilių gamintojai nori pamiršti Rusiją ir teigia, kad tai net nebuvo tokia didelė rinka. „Aston Martin“ ir „Ferrari“ nebeparduos automobilių Rusijoje, tačiau  abi prabangių automobilių kompanijos teigia, kad Rusija joms - labai maža rinka. „Jaguar Land Rover“ automobiliai Rusijoje yra kur kas populiaresni, bet britų firma irgi sustabdė mašinų pristatymą pirkėjams Rusijoje. BMW, „Audi“ bei „Mercedes-Benz“ irgi pakankamai anksti sustabdė veiklą Rusijoje.

Beje, „Daimler“, „Mercedes-Benz“ savininkei, priklauso 10 % KAMAZ akcijų. Tačiau ji neigia, kad jos detalės buvo naudojamos kariniams sunkvežimiams gaminti. „Daimler Truck“ irgi sustabdė savo veiklą Rusijoje.

Prabangių automobilių gamintojams lengviau pasitraukti iš Rusijos, nes ten jiems mažai pinigų. Tuo tarpu pigesnių automobilių kompanijoms tai yra kur kas sunkesnis išbandymas. Štai „Renault“ iš Rusijos pasitraukė tik po didelio visuomenės spaudimo. 10 % „Renault“ pajamų yra sukuriama Rusijoje. Be to, 67 % „AvtoVAZ“ akcijų priklauso „Renault“ grupei ir pasitraukti iš šio verslo nebus lengva. „AvtoVAZ“ ir „Dacia“ struktūros yra labai susietos - dar pernai „Renault“ planavo sujungti „Lada“ ir „Dacia“ markes į vieną verslo vienetą. Dabar „Renault“ planuoja prastesnius finansinius metus ir ieško būdų visiškai pasitraukti iš Rusijos, kur yra atsakinga už 45 tūkstančius darbuotojų.

Griuvo ir „Stellantis“ planai, nors gamykla Kalugoje veikė visą mėnesį po invazijos pradžios. Tiesą sakant, „Stellantis“ ją uždarė nelabai noriai, nes čia gaminamus komercinius „Citroën“, „Opel“ ir „Peugeot“ planavo eksportuoti į Vakarų Europą. „Volkswagen Group“ taip pat sustabdė gamybą Rusijoje bei pardavimus šioje šalyje. „Volvo“ apskritai buvo viena iš pirmųjų žengusi šį žingsnį, nors Rusijoje pernai pardavė maždaug 9 tūkstančius automobilių.

Bet automobilių pramonę stabdo ne tik sankcijos bei politika. Didelę įtaką turi ir pats karas. Štai Vokietijos laidų gamintojas „Leoni“ turi dvi gamyklas Ukrainoje, kur dirba apie 7000 žmonių. Dėl galimo laidynų trūkumo gamybos lėtėjimą prognozuoja „Volkswagen Group“ bei BMW. „Mercedes-Benz“ gamyklos Europoje irgi tvarkosi su tiekimo sutrikimais, tiesiogiai susijusiais su Rusijos invazija į Ukrainą.

„Porsche“, „Volkswagen“ grupės dalis, ypač nukentėjo nuo ukrainietiškų laidynų trūkumo. Elektromobilio „Taycan“ gamyba bus žymiai lėtesnė ir tai yra bloga žinia, nes kompanija, kaip ir visa automobilių pramonė, ilgai kentėjo nuo lustų trūkumo. Apskritai, automobilių (ypač elektromobilių) gamintojams dabar bus sunku, nes Rusijos invazija į Ukrainą perpus nukirpo neono gamybą. Neonas yra būtinas puslaidininkių sektoriui.

Galiausiai, būtina paminėti ir tai, kad automobilių gamintojai dosniai aukoja nuo karo nukentėjusiems žmonėms (ar bent jau jais besirūpinančiomis organizacijomis). Pavyzdžiui, „Ferrari“, „Mercedes-Benz“ bei „Volkswagen Group“ paaukojo po milijoną eurų.

Komentarai ()