Praėjusią savaitę Gynybos Pažangių Tyrimų Projektų Agentūra (DARPA) paskelbė apie naują projektą, kuris turėtų būti pažįstamas orlaivių ir laivų mėgėjams.

„Liberty Lifter“ hidroplanų transportas panaudos „Žemės Sparno efektą“ (WIG), kurį sovietmečio orlaiviai, įskaitant liūdnai pagarsėjusią „Kaspijos jūros pabaisą“, naudojo tūkstančius mylių gabenti krovinius tokiais atstumais kaip per Indijos ir Ramųjį vandenynus.

Nors technologija buvo išbandyta ir jos atsisakyta, atrodo, kad DARPA mano, kad ji nusipelno antrojo šanso.

„Liberty Lifter“ sujungs greitą ir lankstų strateginių labai didelių, sunkių krovinių pervežimą su galimybe pakilti ir nusileisti ant vandens“, – sakoma DARPA gegužės 18 d. pranešime spaudai.

„Jo struktūra leis tiek labai gerai valdomą skridimą arti neramaus vandens paviršiaus, tiek nuolatinį skrydį vidutiniame aukštyje“, – tęsiama pareiškime.

Agentūra pabrėžia, kad tradicinis prekių pervežimas krovininiais laivais yra labai efektyvus, tačiau lėtas ir priklausomas nuo uostų naudojimo. Oro transportas yra greitas, bet priklauso nuo aerodromų, kuriuos karo metu pirmiausia reikėtų užgrobti.

„Liberty Lifter“ naudos WIG efektą kelionėms, įgalinantį gabenti laivo dydžio krovinius, skristi daug greičiau nei plaukia laivas, ir pakilti arba nusileisti ant vandens paviršiaus. WIG reiškia fenomeną, kai kėlimo galia didėja, kai lėktuvas skrenda arčiau Žemės paviršiaus, o pasipriešinimas mažėja; zona paprastai yra maždaug tokio pat pločio kaip lėktuvo sparnai. Šioje labai siauroje zonoje veikiantis orlaivis yra kur kas efektyvesnis, sunaudoja tiek pat degalų kaip ir įprastas lėktuvas.

WIG laivai techniškai yra orlaiviai, naudojantys sparnus kėlimo jėgai generuoti ir skriejantys nedideliu lėktuvo greičiu (350 mylių per valandą), tačiau turi valties formos korpusus, leidžiančius pakilti ir nusileisti ant vandens paviršiaus. Lėktuvas atrodo šiek tiek panašus į įprastus hidroplanus, tačiau tradiciškai negali skristi už WIG zonos ribų.

Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga sukūrė kelių tipų WIG įrenginius, įskaitant garsiąją „Kaspijos jūros pabaisą“. Sovietiniai WIG lėktuvai apėmė variantus, tokius, kuriais buvo gabenamos priešlaivinės raketos ir kurie galėjo gabenti sovietų jūrų pėstininkus. Vienas garsiausių pavyzdžių buvo „Lun“, šnekamojoje kalboje žinoma kaip „Skraidanti jūros pabaisa“. Ji buvo 240 pėdų ilgio, 63 pėdų aukščio ir sparnai 144 pėdų ilgio. Galėjo gabenti 100 tonų karių ir įrangos 342 mylių per valandą greičiu iki 1080 mylių atstumu. Orlaivis taip pat buvo stipriai ginkluotas – šešiomis priešlaivinėmis raketomis „P-270 Moskit“ ir keturiomis 23 milimetrų automatinėmis patrankomis. Didžiausias sovietinis WIG įrenginys „KM“ buvo 301 pėdų ilgio ir jo maksimalus greitis buvo 279 mylios per valandą.

Vis dėlto WIG turėjo keletą problemų. Pirma, jie apsiribojo skraidymu ir plaukimu santykinai geru oru ir ramioje jūroje, nes aukšta banga galėjo  pasiekti ir sudaužyti orlaivį. Kita problema buvo ta, kad lėktuvas, kaip ir visi orlaiviai, pasukimo metu pasvirdavo, kai pakeldavo vieną sparną, o nuleisdavo priešingą galimai į vandenyną. Problemą paaštrino faktas, kad jei WIG bandytų padidinti aukštį, kad vienas sparnas galėtų neliesti vandens  paviršiaus, orlaivis išeitų už žemės poveikio zonos ribų ir prarastų aukštį. Dėl to WIG orlaivis turėjo suktis labai lėtai ir atsargiai.

Skrydžio su žemės efektu įvaldymas yra toks sudėtingas, kad nė viena šalis nuo Šaltojo karo pabaigos neatliko WIG aparatų tyrimų ir plėtros. Rusija demonstravo WIG koncepcijas ir modelius, tačiau tai buvo tik bandomieji gaminiai. 2002 m. „Boeing“ paskelbė, kad vysto naujos koncepcijos orlaivį „Pelican“, galintį gabenti 1 400 tonų krovinių iki 10 000 mylių virš vandens. Iš to irgi nieko neišėjo.

Atrodo, kad DARPA turi du WIG skrydžio problemų sprendimus. Vienas iš jų yra tas, kad orlaivis bus pakankamai tvirtas, kad galėtų atlaikyti bangų smūgius, naudojant „novatoriškus dizaino sprendimus bangų jėgoms sugerti“. Antra, jei „Liberty Lifter“ susiduria su neramiais vandenimis, jis gali tiesiog skristi virš jų: skirtingai nei kiti WIG laivai, „Liberty Lifter“ galės skristi iki 10 000 pėdų atstumu.

„Liberty Lifter“ galėtų tiesiog priartėti prie paplūdimio, nuleisti rampą ir šarvuotas transporto priemones bei priešlaivines raketas išmesti tiesiai ant kranto. „Liberty Lifter“ būtų ypač naudingas prieš Kinijos militarizuotas salas Pietų Kinijos jūroje, į kurias JAV jūrų pėstininkai karo metu sutelkė dėmesį. Jei DARPA pavyks tai padaryti, naujos kartos „žemės sparnas“ efektas galėtų perrašyti karo laikų logistikos taisykles.

Komentarai ()