Kolektyvinio saugumo organizacijos viršūnių susitikimas parodė, kad Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui liko viso labo vienas vienintelis sąjungininkas – Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka. Nepaisant to, Kremliaus vadovas nepatenkintas jo veiksmais karo Ukrainoje fone.

Apie tai kanalui 24 papasakojo Baltarusijos diplomatas Pavelas Latuška. Esą, V. Putinui neužtenka to, ką daro Baltarusijos lyderis. Anot P. Latuškos, nėra abejonių, kad A. Lukašenka nusikaltėlis, padedantis Rusijai kare prieš Ukrainą. Visgi Kremliaus galva iš jo tikisi dar daugiau.

„Putinas nepatenkintas Lukašenka, konkrečiai jo vaidmeniu kare prieš Ukrainą“, – sakė diplomatas.

Anot P. Latuškos, jeigu vertintume pastarojo metu V. Putino ir A. Lukašenkos santykius, verta atkreipti dėmesį į susitikimą Sočyje, vykusį gegužės 23 dieną.

„Ta situacija labai įdomi, juk viešojoje erdvėje faktiškai nėra jokios informacijos, ką jie ten beveik penkias valandas aptarinėjo. Grįžęs iš Sočio, A. Lukašenka dvi dienas buvo praktiškai dingęs iš viešosios erdvės ir žiniasklaidos akiračio“, – kalbėjo diplomatas.

„Remiantis mano turima informacija, jis savo namų rezidencijoje surengė susitikimą su artimiausiais darbo aplinkos žmonėmis ir analizavo tai, ką jam pasakė V. Putinas. Jeigu tikėtume skirtingais šaltiniais, greičiausiai buvo aptarinėjamas V. Putino jam iškeltas ultimatumas. V. Putino netenkina A. Lukašenka ir jo vaidmuo kare, jam negana to, ką daro Baltarusijos lyderis. Ir dabar A. Lukašenka galvoja, ką gi jam daryti.

Iš vienos pusės, mes neturime iliuzijų – jis nusikaltėlis, jis tas žmogus, kuris kelia grėsmę Ukrainai, tačiau V. Putinas iš jo tikisi daugiau. Sulauks ar ne – dar pažiūrėsim“, – pridūrė P. Latuška.

„Manau, kad ir Vakarai, ir NATO supranta, kad A. Lukašenka yra vienintelis Rusijos sąjungininkas kare prieš Ukrainą ir realiais savo veiksmais teikia pagalbą agresoriui“, – kalbėjo baltarusių diplomatas. Jis įvardijo, koks ultimatumas galėjo būti iškeltas A. Lukašenkai.

„Remiantis žmonėmis iš A. Lukašenkos aplinkos, V. Putinas iškėlė A. Lukašenkai ultimatumą: A. Lukašenka turi žengti praktinius žingsnius dėl dalyvavimo sausumos operacijoje kare prieš Ukrainą. Jeigu A. Lukašenka nesutiks, o Baltarusijos valdžios sluoksniuose sklando būtent tokie gandai, Rusija apribos baltarusiškų prekių pardavimą Rusijos rinkoje, tai bus tokio importo draudimas visoje Rusijoje Federacijos teritorijoje. Aplink A. Lukašenką sutelktos valdininkų struktūros nuomone (buvo atliktos uždaros apklausos, toks nepriklausomas vidinis tyrimas), 80 proc. valstybės aparato (kalbu ne apie karinę struktūrą, o būtent valdininkus) pasisako prieš Baltarusijos pajėgų įtraukimą į sausumos karinę operaciją prieš Ukrainą. Taigi, net ir A. Lukašenkai artimi žmonės tokiai idėjai nepritaria. Todėl galima sakyti, kad A. Lukašenka yra įspaustas į kampą“, – sakė jis.

Pasak P. Latuškos, pietų vadavietės įkūrimas tai tam tikra prasme yra noras V. Putinui parodyti, kad jis čia kažką planuoja tuo klausimu daryti, priimti kažkokį sprendimą.

„Ar ryšis konkretiems veiksmams prieš Ukrainą, dabar į šį klausimą atsakyti, mano nuomone, būtų sudėtinga, bet kad jam daromas didelis spaudimas, tai faktas. Vėlgi, reikia suprasti vieną dalyką: A. Lukašenka tai padarys ar ne visai ne dėl to, kad jis galimai myli Ukrainą ar ukrainiečius. A. Lukašenka transliuoja labai aiškią žinutę: Ukrainoje fašistinis, nacistinis režimas, apie tai kalba propaganda. Šiandien ryte įsijungiau vieną visoje Baltarusijoje transliuojančią radijo stotį, jos eteryje be užuolankų teigiama, kad turime padaryti viską, kad Kyjive likviduotume nacistinį režimą ir atitinkama retorika. Todėl čia jokių iliuzijų turėti nereikia. A. Lukašenka – priešas, jo režimas priešiškas. Priešiškas Ukrainai, o pirmiausia priešiškas visai Baltarusijoje visuomenei“, – pabrėžė baltarusių diplomatas.

Tuo metu Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka taip pat atkreipė dėmesį į susitikimą Sočyje.

„Tai jau penktas ar net šeštas susitikimas šiais metais. Ir visada skelbia, kiek ten valandų kalbėjo, tarsi tai būtų svarbiausias dalykas. A. Lukašenkos televizijos kanalai pateikia įspūdingą skaičių – kalbėjosi beveik penkias valandas. O apie ką? Koks rezultatas? Nežinia. Pinigų davė ar nedavė? Arba kažkokių pažadų? Neaišku“, – sakė jis.

F. Viačiorkos teigimu, A. Lukašenkai V. Putinas pinigų vėl nedavė, o visi pastarieji susitikimai tėra viešųjų ryšių akcijos.

„A. Lukašenkai labai svarbu parodyti, kad už jo nugaros V. Putinas, kad jie geriausi draugai, nes tai sulaiko silovikus. O V. Putinui A. Lukašenka taip pat labai svarbus partneris. Kažkas sako, kad V. Putinas verčia A. Lukašenką įvesti pajėgas, o aš manau, kad jam geriau turėti tokį pseudolegitimų, pseudonepriklausomą A. Lukašenką, o ne kelis tūkstančius Baltarusijos karių Ukrainoje be menkiausios patirties“, – ukrainiečių leidiniui „Novoje vremia“ sakė jis.

F. Viačiorka sakė neatmetantis sklandančios teorijos, jog V. Putinui atlikta operacija, o susitikimas su A. Lukašenka buvo tiesiog suvaidintas, kad parodytų, jog Kremliaus lyderis vis dar aktyvus. Tačiau jis įspėjo neapsigauti.

„Suprantu, kad visiems norisi, jog viskas būtų lengva, kad diktatorius pavestų sveikata, kažkas kažką išduotų, įvyktų kažkoks vidinis perversmas. Bet tai tėra visuomenės noras nuo savo pečių nusimesti atsakomybę.

Situacijoje su A. Lukašenka, pavyzdžiui, manau, kad visai nereikia tikėtis, kad jis pats kažkaip „atstos“. Mums reikia daryti viską, kad rastume sąjungininkų nomenklatūroje, ardyti, naikinti tą darinį, suskaldyti. Kai tik visuomenė ir A. Lukašenkos nomenklatūra pajus, kad V. Putinas atsitraukia, kad pralaimi karą Ukrainoje, tas „kortų namelis“ tą pačią akimirką sugrius“, – kalbėjo jis.

Ukrainos karybos ekspertas Olegas Ždanovas interviu „Radio NV“ sakė, kad praėjus trims mėnesiams nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, visi A. Lukašenkos veiksmai byloja, esą, jis kaip ir nieko prieš įsitraukti į karą, bet „nepasirengusi armija“.

„Visi tie karių perdislokavimai, visi tie mokymai iš esmės skirti patvirtinti A. Lukašenkos poziciją, kad jis kaip ir sutiktų įsitraukti į karą, bet armija nepasirengusi. Dar reikia vienų mokymų, dar reikia patikrinti konkrečių dalinių karinius gebėjimus“, – teigė O. Ždanovas.

Anot eksperto, situacija vystosi tame pačiame kontekste, kaip kad buvo ir anksčiau.

„Jam buvo kilusi idėja įsteigti operatyvinę vadavietę „Sever“, ten perkelti karių, kurie bendradarbiautų su armija ir ta karine vadovybe. Kitaip tariant, situacija vystosi tame pačiame kontekste kaip ir anksčiau“, – pareiškė ekspertas.

O. Ždanovas taip pat pabrėžė, kad pareiškimai apie liaudies pasipriešinimą byloja ir tai, kad V. Putinas neatmeta galimybės kurstyti situaciją pačioje Baltarusijoje ir galiausiai nušalinti A. Lukašenką nuo valdžios.

„Tai leidžia daryti išvadą, kad, panašu, V. Putinas bando didinti įtampą arba neatmeta galimybės kurstyti situaciją Baltarusijoje ir nušalinti A. Lukašenką nuo valdžios. O tada jau įkurti kažką panašaus į karinį kabinetą. O jau jame kas nors, kam būtų galima duoti įsakymą dėl Baltarusijos armijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją, įsitraukti į karą Rusijos pusėje. Štai toks variantas“, – sakė O. Ždanovas.

Anot jo, A. Lukašenka dabar aktyviai ieško kompromiso ir sutarimo.

„A. Lukašenka bando rasti sutarimą su visuomene tame kontekste, kad, jeigu jūs nenorite stoti į karą Rusijos pusėje Ukrainoje, privalote mane palaikyti, kad neduočiau tokio įsakymo. Maždaug tokiame kontekste reikėtų viską vertinti“, – pažymi O. Ždanovas.

Komentarai ()