Turkija vis dar gali „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystę NATO, nebent abi šalys imsis veiksmų, atitinkančių Ankaros saugumo interesus, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie aljanso, tačiau perspėjo, kad ji blokuotų procesą, jei Skandinavijos šalys neišduos kurdų, kuriuos Turkija kaltina terorizmu ir dvasininko, kaltinamo žlugusio 2016-ųjų perversmo byloje.

Šiaurės šalių stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, o Turkijos parlamentas gali atsisakyti ratifikuoti susitarimą.

„Norėčiau dar kartą priminti, kad jei šios šalys nesiims reikiamų žingsnių, kad įvykdytų mūsų sąlygas, įšaldysime (stojimo) procesą“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją po kabineto posėdžio. „Mūsų pozicija šiuo klausimu yra labai aiški. Likusi proceso dalis priklauso nuo jų“.

Erdoganas sakė, kad ypač Švedija „nesukuria gero įvaizdžio“, bet plačiau to nekomentavo. Švedija ir Suomija nepateikė tiesioginės reakcijos į  Erdogano komentarus.

Turkija kaltina abi šalis pernelyg švelniu požiūriu į grupes, kurias Turkija laiko grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Turkijos teisingumo ministras anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad vyriausybė atnaujino prašymus išduoti įtariamuosius terorizmu.

Turkija, Švedija ir Suomija praėjusį mėnesį per NATO viršūnių susitikimą pasirašė bendrą memorandumą, kuris leido aljansui pakviesti Šiaurės šalis į karinį aljansą. Šiuo memorandumu Suomija ir Švedija susitarė skubiai ir išsamiai išnagrinėti Turkijos „deportacijos ar ekstradicijos prašymus“ pagal Europos konvenciją dėl ekstradicijos.

Komentarai ()