Istorikas: Rusijos plėtimasis yra tiesiog užprogramuotas – gyvename šalia labai agresyvios valstybės (1)
Lietuvoje rugpjūčio 23 dieną paminėta Ribentropo–Molotovo pakto diena, trečiadienį – rugpjūčio 24 dieną Nepriklausomybės dieną mini Ukraina. Ši diena taip pat sutampa su lygiai 6 mėnesiais Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ istorikai svarstė – kaip šalys gali nuspręsti užimti svetimas teritorijas ir kas darosi diktatorių galvose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bando atstatyti „idealią“ būseną
Politikas, karybos ekspertas Valdas Rakutis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ svarstė – kas dedasi politinių lyderių galvose, kurie nusprendžia tiesiog pasidalinti žemyną sau.
„Pradžiai, reikia žinoti, kas yra tų valstybių galvose. O tų valstybių galvose – yra tam tikros ideologinės konstrukcijos, kurios paaiškina, kas yra gerai, kas yra blogai. Tam reikia pasigilinti į tų valstybių ideologų, valstybės vadovų, elito, kartais ir visos tautos mąstymo kategorijas. Jeigu mes kalbėtume apie Vokietiją – tuo metu suklesti trijų Reichų Vokietijos ideologija.
Vokietijos imperija kažkada buvo labai didelė, sukurta Otono ir kitų imperatorių, kurie valdė didžiąją dalį Europos ir visi ten laimingai gyveno ir viskas buvo gerai. Bet atėjo prancūzai, pasinaudojo Vokietijos problemomis ir sugriovė visa tai. Tad Vokietija bando atstatyti idealią, gerą būseną“, – sakė V. Rakutis.
Jis laidoje teigė, jog Vokietija tada įsivaizdavo grįžtanti į buvusią būseną. Tą patį, anot laidos pašnekovo, dabar daro ir Rusija kariaudama Ukrainoje.
„Štai toks yra jų mąstymas. Ir tuo yra panaši šiandieninė Ukrainos užpuolimo versija – kad Rusija iš esmės atstato imperiją, kuri yra visokeriopas gėris, kuris buvo laikinai sugriautas. Bet vėl grįžtama atgal į tą tautos, imperijos didybę. Štai, koks yra mąstymas“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė politikas, karybos ekspertas V. Rakutis.
Bando atkurti tai, kas priklauso Rusijai?
Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, istorikas Algirdas Jakubčionis Žinių radijo eteryje teigė, kad Rusija visą savo egzistavimo laikotarpį kariavo ir siekė prisijungti vis naujas teritorijas.
„Pirmoji ir pati žymiausia paralelė – kad Rusija visą savo egzistavimo laikotarpį kariavo ir siekė prijungti vis naujas ir naujas teritorijas. Tarkime, nuo 1547–ųjų metų, kada buvo paskelbta carinė Rusija iki 1914–ųjų metų teritoriją (Rusija, aut. p.) padidino nuo 7 milijonų kv. km iki 22 milijonų kv. km. Kaip gynybiniuose karuose galima 3 kartus padidinti savo teritoriją? Vadinasi, kad ėjimas ir plėtimasis yra tiesiog užprogramuota“, – tikino jis.
Istoriko teigimu, per anksčiau minėtą Rusijos egzistavimo laikotarpį, daugiausiai ji kovoja būtent su kaimyninėmis šalimis.
„Antras dalykas – su kokiomis šalimis daugiausiai kariavo Rusija? Su Turkija 12 kartų, su Švedija – 10 kartų, su Lenkija irgi 10 kartų. Tai yra kaimyninės šalys. Vadinasi, kad didžiausią grėsmę Rusija kelia būtent kaimyninėms šalims. Nes su jomis ir daugiausiai ir kariauja“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė istorijas A. Jakubčionis.
Jis teigė, jog istorija rodo, kad Rusija yra tiesiog agresyvi šalis. Istorikas A. Jakubčionis taip pat prisiminė ir Rusijos gyventojų nuomone populiariausius ir mažiau populiarus lyderius.
„Josifo Stalino vertinimai dabartinėje Rusijos yra vienas iš populiariausių Sovietų sąjungos arba Rusijos lyderių per visą jos istoriją. Kodėl? Jis atkūrė Rusijos imperiją. Kokie patys nepopuliariausi? Tai Michailas Gorbačiovas ir Borisas Jelcinas – nes jie sugriovė Sovietų sąjungą.
Kodėl Vladimiras Putinas bus populiarus ar yra toks? Nes bando atkurti tai, kas automatiškai turi priklausyti Rusijai“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi istorikas A. Jakubčionis.