[Žinios trumpai] Okupuoti rytiniai Ukrainos regionai pradeda balsuoti fiktyviuose „referendumuose“ ()
Okupuotos Ukrainos teritorijos pradeda „referendumus“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keturi okupuoti Ukrainos regionai penktadienį pradeda balsavimą Kremliaus rengiamuose „referendumuose“, kuriose turėtų būti „nuspręsta“ ar jie taps Rusijos dalimi, sudarydami sąlygas Maskvai aneksuoti teritorijas.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės šiuos balsavimus laiko neteisėtais ir nesąžiningais, tvirtindamos, kad balsavimai neturės teisinės galios.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas balsavimus pavadino „fiktyviais referendumais“, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad jie neturės „jokių teisinių galių“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino juos „triukšmu“, norint atitraukti visuomenės dėmesį.
Separatistinių regionų - Luhansko ir Donecko - valdžia vos prieš tris dienas staiga paskelbė, kad referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos bus surengti nuo šio penktadienio. Maskvos remiami pareigūnai pietuose esančiuose Chersono ir Zaporižios regionuose taip pat surengs balsavimą.
Vasarą, kai Kremlius tikėjosi greitai užgrobti visą Donbaso regioną, vietos pareigūnai kalbėjo apie balsavimo organizavimą rugsėjį.
Rusijos kariai ir vietos separatistų pajėgos perėmė beveik viso Luhansko regiono kontrolę, tačiau tik apie 60 proc. Donecko regiono. Lėtas Rusijos puolimo tempas rytuose ir Ukrainos spaudimas susigrąžinti teritorijas Chersono regione privertė Maskvos pareigūnus kalbėti apie balsavimo atidėjimą iki lapkričio.
Kremliaus planai pasikeitė po žaibiško Ukrainos kontrpuolimo, privertusio Rusijos karius trauktis iš plataus šiaurės rytų Charkivo regiono ruožo.
Penkių dienų balsavimas vyks nedalyvaujant nepriklausomiems stebėtojams ir suteiks pakankamai erdvės rezultatų klastojimui.
Referendumai yra pažįstama Rusijos taktika
Jei paskubomis surengti referendumai atrodo kažkur matyti ar girdėti, taip yra todėl, kad tai taktika, kurią Rusija naudojo anksčiau.
2014 metais ji surengė skubotai sušauktą referendumą Ukrainos Krymo regione, kurį Vakarai taip pat pasmerkė kaip neteisėtą. Maskva pasinaudojo balsavimu kaip pateisinimu aneksuoti Juodosios jūros pusiasalį.
Separatistai, nuo 2014 m. valdę didelius Donbaso gabalus, ilgai siekė prisijungti prie Rusijos.
Abu regionai paskelbė savo „nepriklausomybę“ nuo Ukrainos, praėjus kelioms savaitėms po Krymo aneksijos, o tai sukėlė aštuonerius metus trukusią kovą, kurią prezidentas Vladimiras Putinas panaudojo kaip pretekstą vasarį pradėti invaziją, siekdamas neva apsaugoti savo gyventojus.
Antirusiška opozicija Pietų Ukrainoje
Pietiniuose regionuose, kuriuos karinės invazijos pradžioje užėmė Rusijos kariai, antirusiškos nuotaikos yra stiprios. Šimtai Kyjivui palankių aktyvistų buvo suimti, daugelis jų teigė, kad jie buvo kankinami. Kiti buvo priverstinai deportuoti, o dešimtys tūkstančių pabėgo.
Nuo tada, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Chersono regioną ir dalį Zaporižios regiono, Maskvos paskirtos valdžios institucijos nutraukė Ukrainos televizijos transliacijas, pakeisdamos jas rusiškomis programomis. Okupantai gyventojams išdalijo Rusijos pasus, įvedė rublį ir netgi išdavė Rusijos valstybinius numerius.
Maskvos paskirtos administracijos dažnai buvo puolamos Ukrainos pasipriešinimo judėjimo, per kurį žuvo daug vietos pareigūnų, buvo sprogdinami vyriausybės pastatai.
