Žvalgybos duomenys rodo, kad Lukašenka nuginkluoja savo kariuomenę - atsargos pulkininkas skelbia, kas čia vyksta ()
Į karą Ukrainoje tiesiogiai neįsitraukiantis Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka „žaidžia ungurio žaidimą“, sako atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Jo įsitikinimu, A. Lukašenka nesivelia į aktyvų karą ne tik dėl to, jog mato rusų pralaimėjimą, bet ir dėl to, jog pats bijo likti be pajėgų ir apsaugos. Esą jei taip nutiktų, kiltų grėsmė netekti valdžios.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Baltarusiją įtraukti į karą Ukrainoje stengėsi nuo pat karo pradžios, teigė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ dalyvavęs atsargos pulkininkas V. Malinionis.
„Manau, A. Lukašenka jau seniai patiria ir dabar tebepatiria spaudimą iš V. Putino. V. Putinas jį turbūt verčia įsitraukti į karą nuo pat pirmų jo dienų. A. Lukašenka vis sugebėdavo savo Baltarusijos kariuomenės neįtraukti“, – kalbėjo pašnekovas.
Lukašenka nuginkluoja savo kariuomenę
A. Lukašenka karui, pasak jo, leidžia naudoti savo teritoriją, joje leidžia rusams įsteigti savo bazes, atakuoti Ukrainos kryptimi, bet pats tiesiogiai įsitraukti vengia.
„Yra duomenų, čia irgi iš Ukrainos žvalgybos gauta, kad išvažiavo apie 100 tūkst. tonų amunicijos ir ginkluotės į Rusiją iš Baltarusijos. Tai rodo, kad A. Lukašenka savo kariuomenę nuginkluoja ir viską atiduoda Rusijai. Ar jis čia specialiai taip daro, kad paskui galėtų paaiškinti V. Putinui, kad neturi kuo kariauti, gali tik gintis, ar kaip“, – svarstė V. Malinionis.
Stebėti karo Ukrainoje eigą ir tai, kaip jame dalyvauja Baltarusija, jo teigimu, reikia: esą, pavyzdžiui, po mėnesio arba pusantro Baltarusijoje prie Ukrainos pasienio gali atsirasti Rusijos pajėgų – sutelkta iki 30 tūkst. karių.
„Čia jau ir mums reikėtų atitinkamai reaguoti ir ruoštis, ir žiūrėti. Kuo arčiau tokie kiekiai kariuomenės, tuo greičiau jie gali atsirasti ir prie mūsų sienų“, – įspėjo atsargos pulkininkas.
Saugumo eksperto Igno Stankovičiaus įsitikinimu, Baltarusija į aktyvų karą Ukrainoje neįsivels.
„Jei A. Lukašenka manytų, kad V. Putinas karą laimi, tikrai įsiveltų. Bet, galiu pasirašyti, jis mano, kad karas prakištas ir reikia iš jo išnešti savo plunksnas bandant nenukentėti. Jis vengia iš paskutiniųjų“, – komentavo pašnekovas.
Teigia, kad rusams karas jau pralaimėtas
A. Lukašenka, buvusio ambasadoriaus Ukrainoje Vytauto Plečkaičio vertinimu, „žaidžia dvigubą žaidimą“.
„Žinoma, jis nenori pasirodyti priešiškas Vakarų valstybėms, Europos Sąjungai ir Amerikai, siekia kažkiek palaikyti tą ryšį, ir, žinoma, jam reikia palaikyti ryšį ir su Maskva, V. Putinu, parodyti, kad jis yra pasirengęs padėti, bet iki galo nepasirengęs“, – dėstė buvęs ambasadorius.
Baltarusija, jo įsitikinimu, bando išlaikyti bent minimalų suverenumą.
„Apie tai liudija faktas, kad neseniai [A. Lukašenka] pasirašė įsaką, kad saugumo struktūros pereina tiesioginėje jo žinioje, netgi ne ministrų tarybai kaip anksčiau, ar dar kažkokiai struktūrai, bet jam tiesiogiai. Aš manau, kad tai yra nepasitikėjimo ženklas savo struktūromis“, – svarstė V. Plečkaitis.
Kalbėdamas apie A. Lukašenkos dvigubą žaidimą, V. Malinionis pažymėjo, kad Baltarusija, užpuolimo atveju, negalėtų tikėtis tokios Vakarų paramos, kokią gauna Ukraina.
„A. Lukašenka, priešingai nei Ukraina, užpuolimo atveju negalėtų tikėtis paramos. Tai nėra demokratinė valstybė, nėra legitimus prezidentas. Aišku, jam ir to reikia, jis tą daro – šliejasi prie V. Putino.
Bet jis atrodytų, kad nenori įsitraukti į karą, nes akivaizdu, kad Rusija tą karą pralaimi. Visuose strateginiuose lygmenyse jis yra pralaimėtas, tik dar nepasiduoda. A. Lukašenka, suprasdamas šį dalyką, nenori atsidurti Hagos tribunole, nors ir tai gali įvykti, jei vien dėl to, kad leido apšaudyti iš savo teritorijos, bet tam tikra prasme jis save gali apginti. Jis gali pasakyti, kad nebuvo kitos išeities, nenorėjo būti užpultas ir okupuotas“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Kalinausko pulkas – grėsmė Lukašenkai
A. Lukašenkos valdžia pagrįsta jėga, tad jeigu savo pajėgas jis atiduotų į Ukrainą, neturės pats kuo apsisaugoti, svarstė V. Malinionis.
„Mes žinome, kad yra Kalinausko pulkas, augantis pulkas, kuris dabar kariauja ukrainiečių pusėje. Jeigu jis neturės pajėgų savo viduje savęs apsaugoti, jam gali kilti tam tikra grėsmė, kad jį gali nuversti tiesiog jėga“, – pažymėjo jis.
Perimdamas vadovavimą saugumo struktūroms, A. Lukašenka, saugumo eksperto I. Stankovičiaus įsitikinimu, užbėgo už akių V. Putinui.
„Kai padarys jungtines pajėgas, neaišku, kieno karininkai vadovaus. Tai kas bus tas vyriausias vadas, kuris duos įsakymą leisti arba neleisti. Manau, kad A. Lukašenka per tai apsidraudžia, kad neįveltų į karą rusai <...>.
Kur dar pavojus A. Lukašenkai: gerai, paleidžia savo karius. Ką, jie ten mirt nori? Ukrainiečius mato priešais? Jie nemato jų priešais. Nuostata, kovinė dvasia ukrainiečių atžvilgiu baltarusių karių nemanau, kad yra tokia, kad eiti ir daužyti ukrainiečius. Dalis ir, manau, nemaža perbėgs į Kalinausko pulką“, – svarstė ekspertas.
Šis pulkas A. Lukašenkai – žvyras tarp dantų?
„Ne tik žvyras, kilpa ant kaklo“, – atsakė I. Stankovičius.
Kosto Kalinausko pulką įkūrė baltarusių savanoriai, kurie buvo Ukrainoje nuo 2014 metų. Pulkas kovoja Ukrainos pusėje kare su Rusija, jame tarnauja ir lietuviai.