Kodėl rusai nepastatė angarų, kad apsaugotų savo bombonešius – viskas slypi sovietinio stiliaus požiūryje ()
Įspūdinga ataka Rusijos Engelso ir Diagilevo strateginės aviacijos aerodromuose, dėl kurios greičiausiai buvo apgadinti du Tu-95MS, be kita ko, iškėlė tokį klausimą – kodėl rusai nepastatė angarų bombonešiams?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lėktuvai, raketos, degalų cisternos visada susigrūdę po atviru dangumi ir tereikia „vienos kibirkšties“, kad viskas išlėktų į orą.
Trumpai tariant, atsakymas čia slypi sovietinėje plotmėje – rusai savo strateginę aviaciją vis dar laiko „vienkartine“ karo technikos rūšimi, todėl nemanė, kad reikia išlaidauti įtvirtinimų statybai, kad apsaugotų savo branduolinius bombonešius.
Vienas „profilinis“ rašistinės propagandos šaltinis, besispecializuojantis branduolinio ginklo ir strateginių atgrasymo pajėgų temoje, nusprendė „paguosti“ savo tautiečius. Nuorodos į jį neduosime, bet perteiksime keletą įdomių ir dėmesio vertų tezių iš tos propagandos.
Nėra sukurta patikimų apsaugos priemonių, kad apsaugotų strateginius bombonešius, nes tame nebuvo jokios logikos. Propagandistai teigia, kad tolimojo nuotolio aviacija buvo ruošiama „didžiajam karui“ su JAV, kurio metu tikėtinas net branduolinio ginklo panaudojimas.
Strateginės aviacijos aerodromai yra pirmieji taikinių sąraše, todėl „kokias pastoges bestatysi, branduolinio sprogimo banga visas sunaikins“.
Kalbant apie lėktuvų, sparnuotųjų raketų ir degalų cisternų grupavimą „vienoje vietoje“, kuris visada yra potencialiai sprogus, Rusijos propagandistai taip pat rado savą „paaiškinimą“. Pavyzdžiui, strateginė aviacija yra kariuomenės rūšis, kuriai keliami didesni reikalavimai veiklos efektyvumui, todėl reikia laviruoti įtemptu lynu tarp veiklos efektyvumo ir sprogumo.
Visų turimų 16 Tu-160 lėktuvų ir 60 Tu-95MS bombonešių „išbarstymas“ po kelis aerodromus, siekiant, kad Rusijos oro pajėgų tolimojo nuotolio aviacija būtų mažiau pažeidžiama, atrodo racionali idėja. Tačiau problema ta, kad Engelso ir Diagilevo bazės iš esmės yra vieninteliai du aerodromai Rusijos Federacijoje, kuriuose tokio tipo strateginiai bombonešiai gali būti „pilnai“ aptarnaujami ilgą laiką. Skrydžių ir techninio personalo, galinčio „dirbti“ su tokiais orlaiviais, skaičius taip pat yra ribotas. Todėl sunkiųjų bombonešių „dekoncentracijos“ variantas, siekiant išvengti naujos atakos, taip pat neveikia.
Šiandieninė Rusija pateko į tokią būseną, kai įprasta racionalumo samprata ten jau seniai nebeveikia, o realybė seniai matuojama „megaprojektais“.
Todėl visai logiška tikėtis iš orkų, kad po naujų atakų jie pradės statyti „analogų neturinčius“ betoninius įtvirtinimus, apsaugančius strateginius bombonešius. O statybos kontraktus gaus PMC „Wagner“ savininkas Prigožinas. Jeigu jau Rusijoje yra „Vagnerio piramidės“, tai gali atsirasti ir „Vagnerio angarai“.
