Kodėl Vokietija paniškai bijo duoti „Leopard 2“ Ukrainai? „Spiegel“ iškapstė 3 pagrindines teorijas ()
Berlyno pozicija dėl tankų „Leopard 2“ jau tapo tokia erzinančia, kad būtų galima rasti paprastą paaiškinimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, kad Berlynas bando neperduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tankų „Leopard 2“, sukėlė didelį ne tik Ukrainos, bet ir sąjungininkų pasipiktinimą. Vokietijos ir kitose Vakarų žiniasklaidoje net pasklido informacija, kad Vokietijos atsisakymas ne tik aprūpinti tankais, bet ir neduoti leidimo reeksportuoti šias mašinas sukėlė gana karštą pokalbį tarp JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino ir Vokietijos kanclerio patarėjo Wolfgango Schmidto.
Vokiečių leidinys „Spiegel“ kanclerio Olafo Scholzo poziciją apskritai vertina kaip grėsmę santykiams su NATO partneriais ir kalba ne tik apie pačią JAV ar Lenkiją, bet ir apie Prancūziją, pažymėdamas, kad Paryžiaus ir Berlyno santykiai tapo daugiau nei šalti.
Įvairūs kitų Vokietijos pareigūnų pareiškimai skelbė apie vasarą tariamai atliktą tankų „Leopard 2“ inventorizaciją ir netgi nustatant tankų, kuriuos galima perkelti į Ukrainą, skaičių ir tipą. Tada paaiškėja, kad inventorizacijos nebuvo ir ji buvo užblokuota. Pirma, jie teigia, kad tankų reeksportui, ypač iš Lenkijos, reikalinga konsoliduota pozicija, o vėliau Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Annalena Berbock praneša, kad Berlynas tam neprieštarauja.
Tai reiškia, kad vyksta dalykai, kurie rodo, kad už „Leopard 2“ perdavimo ar tiesiog sutikimo perleisti davimo klausimo slypi daug daugiau, nei žala reputacijai, atviras santykių su sąjungininkais pablogėjimas ir politiniai reitingai. Ir šioje situacijoje „Defense Express“ bandė surinkti visas pagrindines teorijas, galinčias paaiškinti Berlyno poziciją.
Baimė ir priklausomybė nuo Rusijos Federacijos
Viena pirmųjų teorijų – pats Berlynas itin bijo „eskalavimo“ iš Rusijos Federacijos, vadovaudamasis nieko nedarymo principu. Ir nors, ypač retrospektyviai, galima rasti daug įrodymų, kad Vokietijos valdžia tikrai nepuolė padėti. Tačiau apibendrinant galima pasakyti, kad Vokietija jau perdavė nemažą kiekį ginklų ir su Ukrainos pagalba užima vietą 5 geriausių šalių sąraše.
Be to, yra visiškai pragmatiškas paaiškinimas, kodėl Berlynas galėjo atidėti ginklų perdavimą iki rugsėjo, o tada įvyko lūžis. Užtenka pažvelgti į Vokietijos dujų saugyklų pajėgumų grafiką ir Vokietijos dujų šaltinių „krepšelį“, kuriame rusiškos dujos sudarė tam tikrą dalį.
Tai yra, paskelbus apie savaeigių haubicų PzH 2000 ir „Mars II“, priešlėktuvinių sistemų, įskaitant „Patriot“, „Marder“ ir kitus milijardų eurų vertės ginklus, perdavimą, tankų perdavimas vargu ar gali būti laikomas tuo, kas gali sukelti „eskalavimą“.
Tikrasis Bundesvero kovinis pajėgumas
Galima ilgai vardinti nemažai faktų, įrodančių, kad tikrasis Bundesvero kovinis pajėgumas toli gražu nėra toks, kokį bando parodyti Berlynas. Amunicijos atsargos trims dienoms, 30 % veikiančių PzH 2000, skandalas dėl pėstininkų kovos mašinų „Puma“ patikimumo, klausimas apie realias galimybes vykdyti savo įsipareigojimus NATO sąjungininkams jūroje „Tiger“ atakos sraigtasparniais. Ir šį sąrašą galima tęsti ir detalizuoti.
Bet tai gali būti taikoma tik situacijai, kai kalbėjome apie sprendimą perkelti „Leopard 2“ tankus iš pačios Vokietijos. Ir bet kuriuo atveju tai yra vidinis šalies vadovybės sprendimas būti vienoje ar kitoje istorijos pusėje. Tačiau faktas yra tas, kad Berlynas iš tikrųjų blokavo tankų reeksportą iš kitų šalių. Ir tai visiškai nekelia grėsmės Bundesvero koviniam pajėgumui.
Ginklų rinka
Taip pat yra gana sudėtinga teorija, kad Vokietija iš tikrųjų neperduoda „Leopard 2“ dėl ginklų rinkos specifikos. Visų pirma, situacija, kai „Leopard 2“ perkeliama į Ukrainą iš kitų šalių, reiškia, kad jos pradės ieškoti jo pakaitalo. O tikras kovinis šios mašinos naudojimas gali pakenkti jos „reitingui“.
Tačiau Vokietijos gynybos pramonė jau įrodė, kad negali patenkinti trumpalaikio tankų „Leopard 2“ poreikio, nes sutartys dėl net nedidelės mašinų partijos sudaromos su 5–7 metų vykdymu. Pietų Korėja jau pateko į Europos tankų rinką su K2 ir ne tik Lenkijoje, bet ir, greičiausiai, šias mašinas pasirinks Norvegija. Ir tai yra reali „grėsmė“, kad Europos šalys pradės pereiti prie JAV „Abrams“.
Be to, net vokiečiai supranta, kad „Leopard 2“ laikas eina į pabaigą, todėl vokiečių KWM kartu su prancūzų „Nexter“ reklamuoja naują EMVT tanką. O „Rheinmetall“ sukūrė naują tanką KF51 „Panther“.
Taip, galima diskutuoti apie Vokietijos gynybos pramonės galimybę teikti „Leopard 2“ tankų remontą, tačiau būtent tuo labiausiai domisi KWM, „Rheinmetall“ ir kitos gynybos įmonės, turinčios licencijas „Leopard 2“ gamybai Europoje.
Tai reiškia, kad šiuo metu greičiausiai neįmanoma pasakyti, kad yra kokia nors tiksli priežastis, kodėl Berlynas gali neduoti sutikimo „Leopard 2“ tankų perdavimui Ukrainai. Vienintelis tikėtinas variantas yra šių ir kitų veiksnių derinys, įskaitant asmeninius šalių vadovų santykius ar daug gilesnius santykių aspektus absoliučiai kitose srityse, kurios taip pat turi įtakos sprendimams dėl tankų.
