Ką reiškia Putino arešto orderis ir kas bus toliau – viskas daug sudėtingiau nei atrodo ()
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) valstybės narės yra įpareigotos vykdyti Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, jei jie keliauja į jų šalis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
TBT žengė svarbų žingsnį – išdavė Vladimiro Putino arešto orderį dėl kare prieš Ukrainą padarytų nusikaltimų.
Bet ar tai reiškia, kad Rusijos prezidentas, apkaltintas karo nusikaltimu – vaikų deportavimu, tikrai kada nors stos prieš teismą Hagoje?
TBT valstybės narės yra įpareigotos vykdyti V. Putino ir Rusijos prezidento vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius, jei jie keliauja į jų šalis.
„Teisingai“, – naujienų agentūrai AFP sakė TBT prokuroras Karimas Khanas, paklaustas, ar Putinas bus suimtas, jei įkels koją į kurią nors iš TBT sutartį pasirašiusių 123 valstybių.
Tačiau nors dėl to Putinui gali būti sunku keliauti, teismas neturi savo policijos pajėgų, kurios galėtų vykdyti savo orderius, ir visiškai pasikliauja TBT valstybėmis.
Šalys ne visada tai darydavo – ypač kai tai susiję su valdančiu valstybės vadovu kaip Putinas.
Buvęs Sudano lyderis Omaras al-Bashiras sugebėjo aplankyti keletą TBT valstybių narių, įskaitant Pietų Afriką ir Jordaniją, nepaisant to, kad jam buvo išduotas TBT orderis.
Nepaisant to, kad 2019 m. buvo nušalintas, Sudanas jo dar neperdavė Hagai.
Kolumbijos teisės mokyklos profesorius Matthew Waxmanas sakė, kad tai „labai reikšmingas TBT žingsnis, tačiau tikimybė, kad Putinas kada nors bus suimtas, yra menka“.
Visų pirma: Rusija, kaip ir JAV bei Kinija, nėra TBT narė.
TBT galėjo pateikti kaltinimus Putinui, nes Ukraina pripažino savo jurisdikciją dabartinei situacijai, nors Ukraina taip pat nėra narė.
Tačiau Maskva atmetė orderį Putinui.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija „nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, todėl teisiniu požiūriu šio teismo sprendimai yra negaliojantys“.
Rusija iš tikrųjų pasirašė teismo steigiamąjį Romos statutą, bet neratifikavo jo, kad taptų nare, o 2016 m., kai TBT pradėjo tyrimą dėl 2008 m. karo Sakartvele, Putino įsakymu atsiėmė savo parašą.
Mažai tikėtina, kad Putinas atsidurs teisiamųjų suole už karo nusikaltimus, „nebent Rusijoje pasikeis režimas“, sakė Leideno universiteto tarptautinės viešosios teisės docentė Cecily Rose.
Vis dėlto istorijoje buvo keletas aukšto rango veikėjų, kurie atsidūrė teisiamųjų suole.
2012 metais TBT nuteisė buvusį Liberijos karo vadą, tapusį prezidentu Charlesą Taylorą už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Buvęs Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius mirė savo kameroje Hagoje 2006 m., kai buvo teisiamas už genocidą Jugoslavijos karo nusikaltimų tribunole.
Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius galiausiai buvo sučiuptas 2008 metais ir tribunolo nuteistas už genocidą, o jo karinis vadas Ratko Mladičius buvo suimtas 2011 metais ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
TBT negali teisti įtariamųjų už akių, bet Khanas teigė, kad teismas turi „kitų būdų“.
Jis paminėjo neseniai įvykusią bylą, kurioje jis paprašė teisėjų surengti posėdį, kad būtų patvirtinti kaltinimai Josephui Kony – Viešpaties pasipriešinimo armijos vadui, sukėlusiam kruviną maištą Ugandoje – nors Kony tebėra laisvėje.
