JAV karo analitikas: lyginant su Estija, dabartinė Lietuvos gynybos strategija yra visiška nesąmonė (39)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Pasirengimo procesas gali būti ilgas – 10–15 metų, kol bus priimtas sprendimas ką nors daryti iš esmės. Tačiau kalbėdami apie šiandienę padėtį turime gal 10–15 metų priimti svarbius sprendimus ir, kaip mano kolega G.Howardas paminėjo, Baltijos valstybės ėmėsi veiksmų, tačiau jų nepakanka, jos turi daryti daugiau, priimti savarankiškus sprendimus.
Oro policijos misija, kurią vykdo NATO šalys, toli gražu nėra pakankama ir, žinoma, reikėtų pagalvoti apie jūsų oro pajėgas, galbūt visų trijų valstybių „ketvirtosios kartos“ oro pajėgas, galbūt lėktuvai galėtų būti modernizuojami, už gana nedidelę kainą galite sustiprinti savo pajėgumus regione.
Visiškai sutinku su kolega, kad labai rimtai turite pasižiūrėti į situaciją ir ką nors daryti savarankiškai, nesivilti vien NATO paramos“, – sakė K.Ziecas.
Palygino su Estija
„Jamestown Foundation“ prezidentas negailėjo Lietuvai kritikos dėl nepakankamo karių rezervo. Anot jo, daug mažesnė šalis už Lietuvą Estija tai jau padarė seniai.
„Jūs keliate klausimą, kad esate nedidelė šalis. Vis dėlto Estijoje yra tik 1,3 mln. gyventojų, jūs turite 3 mln. gyventojų. Estijos BVP 24 mln. Jūsų rezervas (karių. – ELTA) yra tik 15 tūkst., o Estijoje jis yra daug kartų didesnis ir jūs man sakote: „Estija tai gali padaryti, o mes ne.“
Pasižiūrėkite į skaičius pačioje „Vikipedijoje“, kiek turite vyrų Lietuvoje nuo 18 iki 55 amžiaus, kiek tūkstančių?
Ir jūs man sakote, kad negalite sudaryti netgi 50 tūkst. vyrų rezervo, o Estija gali turėti 4–5 kartus didesnį rezervą? Nesakykite man, kad siųskite amerikiečius, kad jie kovotų čia už Lietuvą, kai jūs nieko nedarote dėl savo gynybos, saugumo. Tai tiesiog nesuvokiama“, – stebėjosi svečias.
Estijos karių rezervas siekia 223 tūkst. karių. G.Howardo teigimu, popieriuje Lietuvai turint 100 tūkst. rezervą ir Rusijai pamačius šiuos skaičius tai gali ją atgrasyti. Kaip pavyzdį jis pateikė rimtai į gynybą žiūrinčią Šveicariją, nors ši „yra visiškai taiki“.
Neturime pakankamų pajėgų
Svarstydamas, kiek realus Ukrainos scenarijus Baltijos šalyse ir kiek Lietuva pajėgi atremti hibridinio karo grėsmes, JAV ekspertas sakė, kad nors ir menkos, Lietuvos turimos pajėgos yra labai gerai parengtos, bet jų nepakanka. Dėl to, kilus hibridinei grėsmei, Lietuvai būtini didesni pajėgumai.
„V.Putinas žino, kad penktasis NATO straipsnis jam yra labai pavojingas, todėl jis norėtų panaikinti arba suklaidinti žmones. Dėl to, pavyzdžiui, Kaune, būtų pagrobta 10 Lietuvos karių.
Ką darytų NATO? Ar tai jau karo reiškinys, ar tai užpuolimas, ar mes turime vesti derybas, ar mes turime apie tai kalbėti Ženevoje? Kokia būtų mūsų politika ir strategija tokiu atveju? Kalbėdami apie hibridinį karą ir ką jis gali padaryti, kaip gali paveikti Lietuvą, turime galvoti apie bet kokias grėsmes.
Lietuva neturi didelės rusų mažumos, kaip, tarkime, Latvija ar Estija, tačiau hibridinės grėsmės gali ateiti labai įvairiomis formomis, tačiau manau, kad Estijos generolo pagrobimas buvo labai geras pavyzdys to, ką Rusija gali padaryti kalbant apie hibridines grėsmes“, – svarstė G.Howardas.
Jis pridūrė ir sveikino oro bazės Estijoje įkūrimą: nors nebuvo grėsmės, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pastatė šią oro bazę, nes žinojo, kad vieną dieną Amerikai ir NATO jos prireiks.
„Tai labai geras politiko, vadovo pavyzdys, kuri žvelgia į tolesnę perspektyvą. Taigi dabar Lietuvoje jums reikia tokios pačios strategijos iš jūsų lyderių, politikos formuotojų priimti tokius svarbius sprendimus rengiantis jūsų nacionaliniam saugumui, kadangi gali išaušti diena, kai atvyks NATO ir Amerikos pajėgos ir jums reikės kur juos priglausti.
Jeigu lėktuvai čia negalės nusileisti, ką darysite tuomet? Bus problema, jums reikia labai rimtai galvoti“, – sakė vienas žymiausių JAV karo analitikų.
