Stende, skirtame šiems jūriniams gyvūnams, vos keli eksponatai – savotiški antsnukiai, specialūs diržai, smaigai ir mokomieji balnai. Mitais koviniai delfinai daugiausia apaugo dėl gana paprastos priežasties – gana ilgai jų rengimo programos laikytos paslaptyje, sklandė gandai, bet niekas nieko nežinojo iš tikrųjų, tad atsirado daug erdvės spekuliacijoms ir pramanams. Gandų, susijusių su koviniais delfinais, netrūksta ir po šiai dienai – jų žymiai daugiau nei teisybės. Visiems, kurie nori prisikasti iki tiesos, gidė siūlo paskaityti knygą, kurią parašė buvę delfinų treneriai. Šioje knygoje jie detaliai pasakoja apie Krymo kovinių delfinų atsiradimo istoriją.

Unikali knyga

Knyga „Delfinai tarnauja kariniam jūrų laivynui“ išleista 1998 metais. Joje pasakojama gana liūdna 184-osios Karinio jūrų laivyno tyrimų bazės Sevastopolyje likimo istorija. Jau įvade skelbiama, kad žlugus Sovietų sąjungai ir pristigus lėšų, bazė praktiškai liovėsi egzistavusi. Nepaisant to, knygos autoriai išreiškia viltį, kad „Rusija pakils iš griuvėsių ir tyrimai, skirti studijoms, kaip jūriniai gyvūnai gali pasitarnauti šalies gynybai, bus tęsiasi ir toliau“.

Šios knygos – straipsnių rinkinio – autoriai yra buvę stoties, kur ilgą laiką buvo tyrinėjami ir karinėms užduotims rengiami delfinai, darbuotojai.

Be jokios abejonės, rinkinys „Delfinai tarnauja kariniam jūrų laivynui“ prašyte prašosi būti perskaitytas itin atidžiai. Nors knyga ir išskirtinai profesinė, jos turinys vienaip ar kitaip susijęs ne vien su problemomis, kurių kyla dresuojant jūrinius gyvūnus. Tai unikalus rašytinis šaltinis, kuriame užfiksuotas siaubingas nusivylimas, užplūdęs dėl tragiško tyrimų bazės likimo ir savotiškas liūdnas sovietinės praeities ilgesys.

Tokie jausmai būdingi daugeliui žmonių, spėjusių pagyventi Sovietų sąjungoje. Ypatingai puikiai jie juntami Kryme, kur prijungimas prie Rusijos Federacijos daugeliui pasirodė kaip savotiškas suartėjimas su socialistine praeitimi. Toliau – kelios įdomios ištraukos iš knygos apie garsiuosius Krymo kovinius delfinus.

Išdykėlė ir dezertyras Neptūnas

Pirmoji delfino patelė Sevastopolio bazėje atsirado dar 1966 metais. Jos vardas buvo Šalunja (liet. išdykėlė). Neilgai trukus atsirado antrasis delfinas – Neptūnas. Su juo dirbo trenerė G. Šurepova – daugelis ją greičiausiai matė filme „Žmogus amfibija“. G. Šurepova buvo A. Vertinskajos dublerė filmuojant povandenines scenas.

Pirmoji karinė užduotis, atitekusi Neptūnui – akvalango pristatymas į pačią atviros jūros gilumą, siekiant užtikrinti povandeninių operacijų tęstinumą. Delfinas sėkmingai susidorojo su jam skirta užduotimi, bet vieną akimirką ėmė po truputį tolti nuo karinės tarnybos ir kartą paprasčiausiai paspruko. Galiausiai jis ne kartą grįžo (ar buvo sugrąžintas), bet vis ištrūkdavo. Įdomiausia, kad jo koviniai gebėjimai ir išmoktos pamokos niekur nedingo. Paskutinį kartą jis „dezertyravo“ būdamas trisdešimtiems – daugiau į tarnybą nebesugrįžo.

Viena iš svarbiausių kovinio delfino užduočių visada buvo įvairių objektų paieškos po vandeniu. Straipsnių rinkinyje pateikiama labai daug istorijų apie tai, kaip „biotechninės sistemos“ (būtent šiuo terminu knygoje vadinami tarnybiniai gyvūnai) pranoko „geležį“ (kitaip tariant, techniką).

Knygos autoriai įsitikinę: per tą laiką delfinams pavyko aptikti daugiau nei 50 prarastų treniruotėms skirtų objektų (akivaizdu, kad taip abstrakčiai šiuo atveju vadinamos mokomosios torpedos), kurių kiekviename būta iki 100 kilogramų sidabro, tad akivaizdu: šie išmintingi jūriniai žinduoliai bent jau padengė išlaikymo išlaidas.

Paskelbė delfinų pirkimo konkursą

„Buvo 30 delfinų, 12 jūrų liūtų ir vienas baltasis delfinas. Kartą ieškojo dviejų minų, vargo dvi dienas, o delfinas, kad jį kur, rado per 20 minučių“, – vienam smalsiam turistui entuziastingai pasakoja pagyvenęs karinio jūrų muziejaus apsauginis. Jaunystėje jis pats tarnavęs povandeniniame laive ir vykdęs karines užduotis kartu su jūriniais gyvūnais.

„Vieną mergaitę (red. delfino patelę) nuleido parašiutu. Žlugus Sovietų sąjungai, viskas užsibaigė, delfinus pardavė“, – su neslepiamu kartėliu papasakoja buvęs povandeninio laivo jūrininkas.

Jokios konkrečios informacijos, ar jau vyksta nauji tyrimai dėl jūrinių gyvūnų tinkamumo karinėms reikmėms, kol kas nėra. Iki soties tik pačių įvairiausių pažadų, gandų, pramanų ir aptakių formuluočių žiniasklaidoje.

Kaip ten bebūtų, visi jie tam tikra prasme sufleruoja, kad jau labai greitai Sevastopolyje vėl pasirodys kovinių delfinų. Dar visai neseniai toks teiginys skambėjo taip pat neįtikėtinai, kaip ir viltis, kad ginti Krymo pakrantės kažkada sugrįš mitinis herojus.

Dar visai neseniai Rusijos Federacijos gynybos ministerija nurodė skelbti viešųjų pirkimų konkursą penkiems delfinams genus Tursiops, kurie nuo rugpjūčio 1-osios turėtų būti pristatyti ne kur kitur, o būtent į Sevastopolį. Mažai tikėtina, kad tai viso labo sutapimas.

Komentarai ()