Pačioje lapkričio pabaigoje, Rusijos oro – kosmoso pajėgos paskelbė trumpą žinutę apie sėkmingą raketos paleidimą. Kartu paskelbė filmuotą medžiagą iš bandymo vietos Kazachstane. Joje pademonstruotas naujosios raketos atgabenimas bei paleidimas iš starto aikštelės. Susipažinkime plačiau kas čia išties įvyko.

Pradžiai: yra puolamosios ir gynybinės paskirties raketos. Puolamosios turi sėkmingai nuskristi iki paskirties vietos ir kuo tiksliau nugabenti ten kovinę galvutę. Gynybinių raketų skrydžio nuotolis dažniausiai trumpas ir jos turi tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje ir sunaikinti atskriejančią grėsmę. Konkrečiai ši išbandyta raketa yra gynybinė. Jos tikslas – apginti Maskvą.

Būtent Maskvą, nes 1972 m. tarp SSRS ir JAV buvo pasirašyta priešbalistinės ginkluotės sutartis. Ji leido šalims turėti iki dviejų objektų (vėliau tik vieną) su ne daugiau kaip 100 raketų, galinčių naikinti būtent tarpkontinentines branduolinį ginklą galinčias nešti raketas. Abi valstybės, suprantama, pasirinko savo prioritetus. SSRS sistemą pavadintą „A-35“ išdėstė aplink savo sostinę. Amerikiečiai tam įkūrė „Safeguard program“ (Apsaugos programa) Grand Forkso bazėje Šiaurės Dakotoje. Pradžioje turėjusią tikslą ginti nuo sovietų ir kinų.

JAV savo programa gana greit nusivylė ir vos po trijų metų veikimo, 1976 metais ją uždarė. SSRS, o vėliau ir jos teisių  perėmėja Rusijos federacija, savąją pasiliko ir toliau tobulina. Tuo tarpu Džordžui Bušui Jaunesniajam, 2002 metais pasitraukus iš sutarties, reikėjo viską pradėti nuo nulio. Jis inicijavo naują „Ground based Midcourse Defence“ programą, turinčią tuos pačius tikslus – apginti šalį ar bent jau svarbiausius jos objektus masinio puolimo atveju.

Rusų duotas kodinis pavadinimas raketai – „53T6“. Nato suteiktas kodas „ABM-3 Gazelle“ (Gazelė). Tiksliau , tai – senosios raketos, priimtos į tarnybą dar 1995 metais, kodas. Panašu, būtent ne nauja, o senosios versijos patobulintas variantas buvo išbandytas Kazachstane bei greičiausiai bus dislokuotos prie Maskvos. O ateityje galbūt ir kitose vietose. Jokia sutartis nebevaržo tokių bazių steigimo. Patys amerikiečiai šiuo metu jau turi dvi bazes Aliaskoje ir Kalifornijoje. Kas būtu negalima, jei sutartis vis dar galiotu.

Kadangi tai taktiškai svarbi technika, tikrų specifikacijų niekas neskuba atskleisti. Perteiksiu portalo  Gazeta.ru versiją. Anot jos, ši raketa galės atlaikyti net iki 300 G jėgos siekiančias perkrovas. Kaip pavyzdį pateikia seną oro gynybos sistemą „S-75 Dvina“, kurios raketa galėjo atlaikyti vos 8 G perkrovas. Modernių priešlėktuvinių sistemų raketos, jų teigimu, atlaiko ne daugiau kaip 30 G perkrovas. Matyt, tiek tegalėtu pasiekti Rusijos naudojamos „S-300“ ir „S-400“ mobilios oro gynybos sistemos. Tai reiškia, jog ši gazelė gali pasiekti kur kas didesnį greitį ir geba atlikti labai staigius manevrus.

Tą lyg ir patvirtintų kito naujienų kanalo RT.com teiginį, esą ji skrieja iki 4 km/s greičiu. Tik jei amerikiečiai bando su kulka į kulką pataikyti, rusų priešbalistinė gynyba kur kas brutalesnė. Jos sistemos ginkluotos iki kelių kilotonų galios branduolinėmis galvutėmis. Kalbama apie 3 kilotonas (pvz ant Nagasakio numestos bombos galios ekvivalentas apie 16 kilotonų).

Priskridusios pakankamai arti, jos turi detonuoti ir fiziškai sunaikinti grėsmingą objektą. Tas „arti“ gali būti šimtas ar net su kiek daugiau metrų. Sukelto sprogimo bangos ir gynybinės raketos greitis turi suardyti suirti balistinę raketą dar iki atakavimo fazės, kai išmetamos net kelios galvutės su branduoliniu ginklu. Svarbu atakuojančias raketas sunaikinti kuo toliau nuo saugomo objekto. Ypač jei tai – tankiai apgyvendintas miestas.

Nenuostabu, kodėl pabrėžiamas efektyvus naikinimo aukštis net iki 50 km – tokiame aukštyje įvykęs branduolinis sprogimas nepadarytų jokios žalos ant žemės esančiai infrastruktūrai. Vyraujantys vėjai išblaškytų radioaktyvius debesis dideliame plote ir apšvita padidėtų nežymiai. Panašiai kaip Černobylio atominės elektrinės atveju. Net gavę radiacijos dozę žmonės be problemų išgyvena. Jei tik jie toliau nuo sprogimo epicentro. O tinkamu laiku įspėjus kaip elgtis ir ką gerti (pvz. kalio jodido tabletės), galima apsisaugoti nuo lengviausiai su radiacija susiejamo susirgimo skydliaukės vėžio.

Neoficialiai kalbama, kad rusai rengia ne branduoliniu sprogimu, o paskleistais sprogusio užtaiso fragmentais priešo raketą naikinančio galvutės variantą. Tačiau, panašu, tai nebus įgyvendinama dabar. Jei tai būtų taip pažangu, greičiausiai kariškiai mielai tuo pasigirtų. Ne vien kukliu informavimu bei gan gražia ir rusams neįprastai atvira paleidimo bandymo filmuota medžiaga.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (9)