[Karšta tema] Rusijos „Su-57“ prieš Amerikos „F-22“: kuris laimėtų šias penktos kartos naikintuvų mirties varžybas? Kiekvienas turi savų pranašumų (Foto, Video) (10)
Penktosios kartos naikintuvų laukas vis gausėja. Kuris iš jų laimėtų tarpusavio dvikovą?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2020 m. gruodį Rusija oficialiai įtraukė penktos kartos naikintuvą „Sukhoi Su-57“ į rikiuotę – tai tik dar vienas priminimas, kad penktosios kartos naikintuvų laukas gausėja.
Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Japonija ir Korėja kuria (ar jau sukūrė) savo penktos kartos naikintuvų dizainą, tačiau kol kas veikia tik trys lėktuvai: „F-22 Raptor“, „F-35 Joint Strike Fighter“ ir kinų „J-20“. Prie jų dabar prisideda ir „Su-57“.
Padidėjusi įtampa tarp JAV ir NATO bei Rusijos kelia klausimą: jei kada nors „Su-57“ susikautų su „F-22 Raptor“, kuris laimėtų oro dvikovą?
„Lockheed Martin F-22 Raptor“
„F-22 Raptor“ gyvenimą pradėjo kaip specialus oro pranašumo naikintuvas, panašiai kaip „F-15C Eagle“, kurį iš pradžių buvo numatyta pakeisti naujuoju „Raptor“.
Orlaivį suprojektavo ir sukonstravo „Lockheed Martin“, turėjusi ankstyvos patirties statydamas pirmąjį veikiantį slaptą (stealth) karo lėktuvą – naikintuvą „F-117A Nighthawk“.
1990 m. naikintuvo prototipas „YF-22“ dalyvavo konkurencinėje kovoje su „Northrop YF-23 Black Widow II“ ir laimėjo varžybas, daugiausia dėl to savo slaptumo ir manevringumo savybių.
Slaptumas buvo pagrindinė „F-22“ ypatybė, o slaptą lėktuvo profilį iš dalies padiktavo superkompiuterio „Cray“ modeliavimas.
„F-22“ dizainas maksimaliai padidino jutiklio vengimą su deimanto formos sparnais ir aštriais, briaunotais paviršiais. Ginklų skyriaus durys ir variklio išmetimo angos yra dantytos, kad kuo labiau sumažintų orlaivio šiluminį pėdsaką, o didelės, vertikalios, pasvirusios uodegos tam tikrais kampais sumažina infraraudonųjų spindulių žymę.
Orlaivio metaliniai paviršiai taip pat padengti radarų spindulius sugeriančiomis medžiagomis ir dažais.
„Cray“ superkompiuterio naudojimas padėjo „F-22“ padaryti labai manevringą, ypač esant dideliems atakos kampams. Pagrindinė „F-22“ savybė yra traukos vektorių naudojimas, leidžiantis orlaiviui sujungti variklio galią su manevringumu aukštais atakos kampais, kas suteikia pranašumą kovose.
Didelis piloto kabinos gaubtas iš vientiso polikarbonato gabalo suteikia pilotui puikų matomumą. Manevringumo ir matomumo derinys reiškia, kad pilotas gali greitai ir ryžtingai aptikti regėjimo diapazone esančias grėsmes ir į jas reaguoti.
„F-22“ yra varomas poros „F119“ turboreaktyvių (afterburning turbofan) variklių, kurie iš viso sukuria 311 kN traukos jėgą - keturiasdešimt procentų daugiau nei „F-15 Eagle“.
Varikliai leidžia „Raptor“ be papildomų degiklių pasiekti 1,4 macho greitį, padidindami orlaivio nuotolį – tai svarbu lėktuvui, kuris negali mūšyje gabenti išorinių degalų bakų.
Pagrindinis orlaivio jutiklis, AN/APG-77 radaras, yra skirtas aptikti priešo grėsmėms ir leidžiantis iššauti pirmam, prieš lėktuvą aptinkant priešams.
„Raptor“ turi tris ginklų skyrius, iš kurių dviejuose telpa viena „AIM-9M/X Sidewinder“ infraraudonųjų spindulių valdoma raketa ir antra pilvo ertmė, kurioje telpa šešios „AIM-120 AMRAAM“ („Slammer“) radaro valdomos raketos, kurių nuotolis yra iki 100 km.
Centriniame bombų skyriuje taip pat galima gabenti JDAM šaudmenis, valdomus iš palydovo arba iki keturių 2300 l kuro bakų.
„F-22“ dešiniajame sparne yra 20 milimetrų „Gatling“ ginklas „M61A2“ su pakankamai amunicijos nepilnoms penkioms sekundėms nenutrūkstamos ugnies.
„Sukhoi Su-57“
Daug mažiau žinoma apie „Sukhoi Su-57“. Nepaisant septynerių metų bandomųjų skrydžių, daugybė detalių apie orlaivį lieka nežinoma. Žinoma, kad „Sukhoi“ ilgai ir sunkiai stengėsi sukurti orlaivį, ypač pagrindinius komponentus, tokius kaip variklis.
Nors abu yra penktos kartos naikintuvai, „Su-57“ dizaino filosofija ženkliai skiriasi nuo „F-22 Raptor“.
Pagrindinėse greičio, manevringumo ir slaptumo srityse „Raptor“ pabrėžė manevringumą ir slaptumą. Kita vertus, „Su-57“ pabrėžia manevringumą ir greitį, todėl jis yra panašus į „YF-23 Black Widow II“.
Ekspertai mano, kad „Su-57“ yra „Su-27“ formos evoliucija, modernizuota taip, kad būtų mažai pastebimas radarų, bet taip pat suteiktas dar didesnis manevringumas.
„Su-57“ į priekį varo du jo varikliai. Kiekvienas „Saturn izdeliye 30“ variklis skirtas generuoti tarp 106–158 kN trauką. Tai leidžia naikintuvui įsibėgėti iki 1,5 macho.
Deja, „izdeliye 30“ patiria sunkumų, todėl pirmieji dvylika naujų naikintuvų bus varomi pora „Saturn AL-41F1“ turboreaktyvinių variklių, kurie sukurs bendrą 290 kN traukos jėgą – tuos pačius variklius, kurie sumonuoti ir „Su-35“.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Su-57“ bus aprūpintas „N056 Byelka“ radarų sistema ir „L402“ elektroninių atsakomųjų priemonių rinkiniu.
L juostos matricos bus pagrindinė naikintuvo priemonė slaptajam priešo orlaiviui aptikti, tuo tarpu trumpesniu nuotoliu veiks „101KS Atoll“ elektrooptinis rinkinys, įskaitant infraraudonųjų spindulių paieškos ir sekimo sistemą, kuris padės pilotui susekti ir užmegzti taikinius infraraudonųjų spindulių valdomomis raketomis.
„Su-57“ turi dvi dideles vidines ginklų dėžes, išdėstytas tandemu, užimančios praktiškai visą lėktuvo ilgį. Kiekviename bombų skyriuje gali būti ne daugiau kaip keturios K-77M raketos.
Palyginti su ankstesnėmis K-77 (NATO slapyvardis: AA-12 Archer) versijomis, K-77M raketa turi didesnį korpusą ir aktyvų elektroninį radijo ieškiklį, leidžianti pataikyti į labai judrius taikinius iki 160 km atstumu.
Orlaivis taip pat turi porą K-74M2 trumpojo nuotolio infraraudonųjų spindulių valdomų raketų.
„F-22“ prieš „Su-57“
Taigi, kaip atrodytų „F-22“ ir „Su-57“ kovoje? Dviejų orlaivių projektavimo prioritetai suteikia dviem orlaiviams skirtingus pranašumus skirtingais diapazonais.
„Su-57“ prioritetai ir ginkluotė leidžia aptikti ir pašalinti grėsmes dideliais atstumais. Šios strategijos raktas yra tai, kad „Su-57“ radaras turi sugebėti aptikti slaptus naikintuvus dideliu atstumu.
Orlaivio akcentuojamas greitis leidžia greitai reaguoti – arba greitai atsitraukti iš kovų, kurių jis negali laimėti.
Kai du priešingi naikintuvai bus vienas nuo kito per matomumo diapazoną, „Su-57“ manevringumo ir infraraudonųjų spindulių paieškos bei sekimo kombinacija pavers jį mirtinu priešininku.
Kita vertus, „F-22 Raptor“ pabrėžia slaptumą ir manevringumą. „F-22“ taip pat gali aptikti priešininkus dideliais atstumais ir jei jis gali išvengti priešo radaro, jis gali surengti pasalą.
Taigi „F-22“ turi didesnę tikimybę anksti įgyti iniciatyvą ir laimėti mūšį, kol abu reaktyviniai lėktuvai priartės vienas prie kito.
„Raptor“ strategijos esmė yra tai, kad „F-22“ slaptumas turi apsaugoti jį nuo smalsių Rusijos radarų žvilgsnių. Kovoje sunku žinoti, kas nugalės, nes nežinome, koks manevringas yra „Su-57“, tačiau Rusijos reaktyvinio aparato infraraudonųjų spindulių paieškos ir sekimo sistema – ko neturi Amerikos slaptasis naikintuvas – bus pagrindinis ginklas kovoje.
„F-22 Raptor“ yra puikus orlaivis. Bet „Su-57“ kaip varžovas gali pasirodyti toks pat geras ir vertas priešininkas. Jei abu kada nors susitiks, tai bus išskirtinė tarpusavio kova. Vis dėlto, geriau išvengti tokios kovos tarp dviejų valstybių.
