Gruodį per Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pokalbį telefonu V. Putinas iškėlė klausimą apie ukrainiečių Turkijoje pagamintų bepiločių orlaivių naudojimą, pavadindamas tai „destruktyviu“ elgesiu ir „provokuojančia veikla“, teigiama Kremliaus pranešime.

Turkijos užsienio reikalų ministras Melvutas Cavusoglu pareiškė, kad Ankara negali būti apkaltinta dėl Ukrainos ginklų dislokavimo.

„Tai jau visiškai nemaloni žinia rusams, nes tai dramatiškai padidina Ukrainos kovinius pajėgumus“, – sakė Kijeve dirbantis karinis tinklaraštininkas Oleksijus Arestovičius.

„Bepiločiai orlaiviai „Bayraktar TB2“ siūlo šalims slaptą oro galią už nedidelę tradicinių oro pajėgų išlaikymo kainą. Jie buvo ryškūs konfliktuose Libijoje ir Sirijoje, bet galbūt tai, kad Azerbaidžanas 2020 m. juos sėkmingai panaudojo prieš Armėniją, pasiūlė Ukrainai įkvepiantį pavyzdį.

Per 44 dienas trukusių kovų dėl atsiskyrusio Kalnų Karabacho anklavo, dronai nusitaikė į Armėnijos ir Kalnų Karabacho karius ir sunaikino tankus, artileriją ir oro gynybos sistemas. Jie pakreipė svarstykles Azerbaidžano naudai daugiau nei tris dešimtmečius trukusiame konflikte, kuris pagal paliaubų susitarimą su Armėnija atėmė dalį teritorijos.

Nors kai kurios NATO šalys atsargiai vertina ginklų pardavimą Ukrainai, Turkija yra „laukinė korta“, – sakė Rusijos karo ekspertas Lee. Pavyzdžiui, Vokietija blokavo Ukrainos gynybinių ginklų pirkimą per NATO paramos ir pirkimų agentūrą, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Rusija ir Vokietija ekonominiu ryšiu bendradarbiauja per dujotiekį „Nord Stream 2“, einantį per Danijos vandenis į Vokietiją, aplenkiant esamus tiekimo maršrutus per Ukrainą.

Kai kurios Vakarų šalys nerimauja dėl didesnio ginklų tiekimo Ukrainai, nes tai gali būti laikoma provokacija Rusijai ar net pasitarnauti kaip pretekstas puolimui.

„Jie bijo“, – apie vokiečius sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Savo bendroje jūroje Ukraina ir Rusija jau kasdien rizikuoja tiesioginiu konfliktu.

Stambule įsikūrusio Ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro direktorius Sinanas Ulgenas sakė, kad Turkijos parama Ukrainai buvo „subtilus ir sudėtingas pusiausvyros aktas“ tarp Turkijos santykių su Rusija, kuri turi „bendradarbiavimo, bet ir konkurencijos elementų“.

Per pastaruosius kelerius metus tai lėmė sudėtingus geopolitinius Maskvos ir Ankaros santykius.

Turkijos ir Rusijos kariai ir samdiniai susidūrė su ginkluotu konfliktu Sirijoje ir Libijoje. Tuo pat metu Turkija iš Rusijos įsigijo sudėtingą oro gynybos sistemą, o tai supykdė jos NATO partnerius ir lėmė JAV sankcijas.

Nors R. T. Erdogano vyriausybė griežtai atsisakė pripažinti 2014 m. Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, ji nesekė Europos ir JAV pavyzdžiu, nustatydama sankcijas Maskvai.

Turkija taip pat mato Ukrainoje galimybę išplėsti savo ginkluotų bepiločių orlaivių klientų sąrašą ir pasinaudoti Ukrainos gamybos pajėgumais, įskaitant jos galimybes gaminti raketų variklius, sakė Ulgenas.

Tačiau nors dronai buvo „žaidimų keitiklis“ kituose mūšiuose tarp šalių, turinčių ne tokią sudėtingą karinę įrangą, mažai tikėtina, kad jie daug ką pakeis prieš Rusiją, sakė Lee. Rusijos gynybos ministerija jau paskelbė pratybų, kaip kovoti su „Bayraktar TB2“ dronais, nuotraukas.

„Jei Ukraina stos į kovą su Rusija, Rusija juos sunaikins“, – sakė Lee. „Rusija gali juos numušti arba net prieš tai sunaikinti aerodromus, kuriuose veikia TB2, arba sunaikinti antžeminę valdymo stotį.

„TB2 niekada nebuvo susidūrę su tokia integruota oro gynybos sistema, kokią turi Rusija“, – pridūrė jis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

The Washington Post

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (70)