[Karšta tema ] Kodėl Ukraina iki šiol nėra NATO narė? Štai kokių sąlygų reikia norint prisijungti prie 30 šalių aljanso (Foto, Video) ()
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija atsidūrė dėmesio centre, nes besitęsiantis Rusijos puolimas prieš Ukrainą verčia pagrindines ilgametes šalis, nepriklausančias narei, apsvarstyti galimybę prisijungti prie aljanso.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos siekis tapti NATO nare buvo nurodytas kaip pagrindinis veiksnys, lemiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą praėjusią savaitę įsiveržti į Ukrainos teritoriją.
Praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos puolimo pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis garsiai kalbėjo apie savo šalies nuolatinį norą užsitikrinti narystę NATO.
Tačiau konfliktui sparčiai eskaluojant, tvyranti įtampa rodo, kad nuotaikos už NATO narystę plinta ir kitose šalyse, kurios nėra aljanso narės.
Suomija ir Švedija, dvi neutralios žemyno šalys, praėjusią savaitę dalyvavo nepaprastajame NATO viršūnių susitikime, rodydamos naują susidomėjimą galimai prisijungti prie aljanso – galimybę, kuri paskatino Putiną pagrasinti atsakomosiomis priemonėmis.
Kas yra NATO?
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) yra karinis aljansas, sukurtas 1949 m., siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą nuo sovietų ekspansijos ir skatinti Europos politinę integraciją po Antrojo pasaulinio karo.
NATO tarnauja kaip kolektyvinė saugumo sistema, kurioje jos valstybės narės sutinka abipusiai ginti bet kurią narę prieš bet kokį išpuolį prieš ją – tai yra pažadas, įtvirtintas garsiausiame sutarties principe, 5 straipsnyje.
Aljansą įkūrė tik 12 šalių, tačiau per kelis dešimtmečius jo dydis išaugo daugiau nei dvigubai. Dabar NATO sudaro dvi Šiaurės Amerikos ir 28 Europos šalys, įskaitant keletą buvusių sovietinių šalių.
Ko reikia norint tapti aljanso nare?
NATO taiko „atvirų durų politiką“ siekiančioms tapti narėmis valstybėms.
„Bet kuri Europos šalis, galinti toliau laikytis Vašingtono sutarties principų ir prisidėti prie saugumo euroatlantinėje erdvėje, Šiaurės Atlanto Tarybos kvietimu gali tapti Aljanso nare“, – rašoma NATO svetainėje.
Taigi bet kuri Europos šalis, kuri savarankiškai nusprendžia siekti narystės NATO, gali tai padaryti. Tačiau norinčios prisijungti valstybės turi atitikti tam tikrus politinius, ekonominius ir karinius standartus.
Nors oficialaus narystės kontrolinio sąrašo nėra, aljansas turi sąrašą minimalių reikalavimų, kuriuos trokštančios narystės šalys turėtų atitikti:
- Nauji nariai turi palaikyti demokratiją, įskaitant įvairovės toleravimą
- Nauji nariai turi daryti pažangą rinkos ekonomikos link
- Jų karinės pajėgos turi būti griežtai kontroliuojamos civilių
- Jie turi būti geri kaimynai ir gerbti suverenitetą už savo sienų
- Jie turi siekti suderinamumo su NATO pajėgomis
Šaliai paskelbus apie savo norą prisijungti prie aljanso, NATO gali pakviesti šalį prisijungti prie Narystės veiksmų plano, kuris yra programa, padedanti valstybėms pasiruošti būsimai narystei, nors dalyvavimas negarantuoja narystės, rašoma NATO svetainėje.
Kodėl Ukraina dar nėra NATO narė?
Ukraina išreiškė norą prisijungti prie NATO, bet niekada nebuvo oficialiai priimta.
Tačiau Aljansas suteikė šaliai „didessnių galimybių partnerių“ (enhanced opportunity partner) kategoriją, kuri suteikiama šalims, kurios nėra narės, bet prisidėjo prie NATO vadovaujamų operacijų ir misijų.
2008 m. šalis pateikė prašymą pradėti rengti narystės NATO veiksmų planą, o Aljansas palankiai įvertino Ukrainos pasiūlymą ir pažadėjo, kad šalis ilgainiui taps nare, tačiau atsisakė pasiūlyti konkretų terminą.
Kai 2010 m buvo išrinktas buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, planai siekti narystės NATO buvo atmesti dėl V. Janukovyčiaus prokremiškos pozicijos. Tačiau lyderis pabėgo iš šalies 2014 metų vasarį dėl Rusijos agresijos ir nacionalinių neramumų.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nuo to laiko Ukraina ir jos vadovai narystę NATO ir toliau laiko prioritetu, o visuomenės parama Ukrainos įtraukimui bėgant metams nuolat augo.
Tačiau kai kuriose rytų Ukrainos dalyse besitęsiantys neramumai net iki 2022 metų kėlė nerimą kai kurioms NATO narėms – pavyzdžiui, Prancūzijai ir Vokietijai, dviem šalims, kurios anksčiau priešinosi Ukrainos įtraukimui – ir, nepaisant 2008 m. pažado, Ukraina nepasiekė oficialios narystės.
„Ukraina nesusitvarkė su politine korupcija, ir kad ji vis dar kūrė savo demokratiją. Taigi buvo keletas formalių priežasčių, kodėl Aljansas galėjo pasakyti, kad Ukraina dar nepasirengusi prisijungti prie Aljanso“, – sakė Middlebury koledžo transatlantinių santykių ekspertas ir buvęs tarptautinio saugumo pareigūnas Stanley Sloanas.
Politika taip pat suvaidino savo vaidmenį.
V. Putinas ilgus metus siekė patikinimo, kad Ukraina niekada neprisijungs prie organizacijos, pabrėždamas savo susirūpinimą, kad Aljanso plėtra į rytus kelia tiesioginę grėsmę Rusijai. Todėl kai kurios NATO narės kategoriškai priešinosi Ukrainos įtraukimui dėl realių ar numanomų pasekmių.
O nauja šalis gali būti įtraukta tik tuo atveju, jei sutars visas Aljansas, kuriame sprendimai priimami konsensusu.
Ar Suomija ir Švedija galėtų prisijungti prie NATO?
Abi šalys yra Partnerystės taikos labui programos narės, kuri leidžia partneriams „sukurti individualius santykius su NATO, pasirenkant savo bendradarbiavimo prioritetus“.
Tačiau nuo Antrojo pasaulinio karo Suomija ir Švedija išliko kariniu požiūriu neutralios, o tai savo noru neleidžia joms patekti į NATO. Dar ketvirtadienį Suomijos ir Švedijos lyderiai pakartojo savo ketinimą likti nuošalyje nuo aljanso, nepaisant Rusijos puolimo.
Tačiau pastarosiomis dienomis eskaluojama Rusijos agresija jau kaip niekada anksčiau pastūmėjo Suomiją prie narystės NATO. Antradienį šalies politinės partijos rinksis aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat galimybės įstoti į NATO.
Šias naujas NATO nuotaikas lydi Suomijos gyventojų paramos šuolis. 2017 metais atlikta apklausa parodė, kad tik 19% suomių palaikė prisijungimą prie aljanso. Tačiau antradienį viena Suomijos transliuotojų paskelbta nauja apklausa atskleidė, kad 53% suomių dabar palaiko prisijungimą prie aljanso, o jei prisijungtų ir Suomijos vakarinė kaimynė Švedija, šis procentas išaugtų iki 66%.
Tuo tarpu Švedija jau seniai buvo pagrindinis Europos neutralumo pavyzdys, dešimtmečius besiremianti prekyba tiek su Vakarais, tiek su Rusija. Tačiau pastaraisiais metais Rusijos agresija netoli namų privertė Švediją sustiprinti savo karinius pajėgumus ir dėl to visuomenės parama įtraukimui į NATO pamažu pradėjo didėti.
Po nepaprastojo NATO viršūnių susitikimo penktadienio rytą Aljansas pakvietė Švediją ir Suomiją dalyvauti intensyvesniame keitimesi informacija apie NATO strateginę komunikaciją Rusijos puolimo metu.
Nors lyderiai teigė, kad susitarimas nebūtinai reiškia, kad narystė NATO yra horizonte, šio žingsnio pakako, kad sukeltų Putino pyktį. Rusijos pareigūnai šį savaitgalį perspėjo dėl „rimtų karinių-politinių pasekmių“ iš Maskvos, jei prie aljanso prisijungs Suomija ar Švedija.
Tačiau abiejų šalių lyderiai šią savaitę atmetė Rusijos įspėjimą.