Teisių grupės ir stebėtojai teigia, kad Rusija invazijoje į Ukrainą naudoja kasetines bombas, o Maskva kaltinimą neigia. Jei pasitvirtins, ginklo dislokavimas, ypač perpildytose civilių zonose, sukeltų naujų humanitarinių problemų konflikte, kuris yra didžiausias Europos sausumos karas per daugelį kartų.

Kasetinių bombų uždraudimo šalininkai teigia, kad jos žudo be atrankos ir kelia pavojų civiliams gyventojams dar ilgai po jų panaudojimo. Nuo Sirijos ir Jemeno iki Balkanų, Afganistano ir Pietryčių Azijos nesprogusių kasetinių bombų amunicija ir toliau žudo ir žaloja žmones praėjus metams ar net dešimtmečiams po amunicijos paleidimo.

Nors daugelis šalių prisijungė prie pasaulinės konvencijos, ribojančios jų naudojimą, kasetiniai šaudmenys vis dar naudojami konfliktų zonose visame pasaulyje.

Atidžiau pažvelkime į ginklą ir kodėl jo naudojimas kelia ypatingą susirūpinimą.

Kas yra kasetinė bomba?

Kasetinis ginklas – ginklas, kurio šaudmuo sudarytas iš kelių ar daugelio komuliacinių, padegamųjų, skeveldrinių ir kt. kovinių elementų, sudėtų į raketos kovinės galvutės, bombos, artilerijos ir reaktyvinio sviedinio kasetes Jos skirtos vienu metu dideliame plote sunaikinti kelis taikinius.

Kadangi kasetiniai ginklai išleidžia daug mažų kovinių elementų virš plataus ploto, tai jie yra pavojingi civiliams atakų metu ir po jų.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) teigimu, kasetines bombas galima pristatyti lėktuvais, artilerija ir raketomis.

Remiantis TRKK duomenimis, neskaitant pradinės žalos, kurią sukelia amunicija smūgio metu, bombos dažnai nesprogsta – iki 40% kai kurių pastarųjų konfliktų metu.

Tai palieka užterštus žemės plotus, nusėtus bombų, kurios gali sprogti. Grįžti į normalų gyvenimą tose vietovėse tampa pavojinga, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse. Kai kurios anksčiau karo nuniokotos šalys metų metus bando išvalyti nesprogusias kasetines bombas.

Ar naudoti kasetines bombas yra karo nusikaltimas?

Pats kasetinių bombų naudojimas nepažeidžia tarptautinės teisės, tačiau jų naudojimas prieš civilius gali būti pažeidimas. Kaip ir bet kurio karo atveju, norint nustatyti karo nusikaltimą, reikia patikrinti, ar taikinys buvo teisėtas ir ar buvo imtasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta civilių aukų.

Kasetiniai šaudmenys yra draudžiami toms valstybėms, kurios ratifikavo 2008 m. gegužės mėn. Dubline (Airija) priimtą Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, kuria draudžiama naudoti, gaminti, perduoti ir kaupti kasetinius ginklus.

Konvencija įsigaliojo ir tapo privaloma tarptautine teise ją ratifikavus 2010 m. rugpjūčio 1 d. 2022 m. vasario 10 d. iš viso prie Konvencijos prisijungė 123 valstybės (tarp jų ir Lietuva). Tačiau prie konvencijos Rusija ir Ukraina nėra prisijungusios (kaip ir JAV).

Tęsinys kitame puslayje:

Komentarai ()