Rusijos invazija į Ukrainą gali pabloginti nestabilumą šioje susiskaldžiusioje Europos šalyje.

Kai po Jugoslavijos žlugimo 1990-ųjų pradžioje Bosniją apėmė etninis konfliktas Vakarų galios iš pradžių nusprendė nesikišti.

Per 1992–1995 m. Bosnijos karą vyko masinės žudynės, kurių Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo – žuvo daugiau nei 100 000 žmonių.

Dabar praėjus ketvirčiui amžiaus nuo taikos susitarimo, kuriuo baigėsi karas, šios jėgos vėl susiduria su galimomis mirtinomis etninio pagrindo kovomis.

Rusijos invazija į Ukrainą gali „potencialiai sukelti nestabilumą Bosnijoje“, perspėjo ES taikos palaikymo pajėgos po papildomų 500 taikdarių karių dislokavimo į susiskaldžiusią Balkanų šalį.

Kariai buvo išsiųsti sustiprinti Bosnijoje jau dislokuotą 600 karių grupę po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad reikia paramos „šalims, tokioms kaip Sakartvelas, Moldova ir Bosnija ir Hercegovina laisvai eiti pasirinktu keliu“.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pakartojo šį susirūpinimą ir pareiškė: „Mes nerimaujame, kad gali kilti daugiau konfliktų. Kad Balkanuose gali pasikartoti ankstesnio karo siaubas“.

Bosnija, Kosovas ir Serbija yra vienintelės Vakarų Balkanų šalys, neprisijungusios prie NATO aljanso. Ir jau išgyvenę karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje, daugelis bosnių nerimauja, kad jų šalis vėl gali atsidurti karo sukūryje.

Anksčiau šį mėnesį „apie 100 Bosnijos serbų nacionalistų“ surengė demonstraciją antrame pagal dydį šalies mieste Bania Lukoje (Serbų Respublikos sostinėje), palaikydami Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, pranešė „Euronews“.

Eiseną „suorganizavo Bosnijos serbai, „Naktiniai vilkai“, vietinio Rusijos motociklų klubo padalinio, kuris tvirtai remia Kremlių, nariai. Rusijos prezidentas anksčiau šią grupę pavadino „draugais“.

Antrasis, didesnis Putino palaikymo demonstravimas buvo kovo 4 d., kai į Serbijos sostinės Belgrado gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Protestuotojai nešiojo plakatus su Z raide – dabar invazijos sinonimu – ir Rusijos bei serbų nacionalistų vėliavomis.

Prieš pat invaziją į Ukrainą paaiškėjo, kad ES užsienio reikalų ministrai surengė keletą susitikimų, kuriuose aptarė prevencines priemones, kuriomis siekiama išvengti pražūtingo Balkanų valstybės skilimo.

Vasario viduryje Serbų Respublikos parlamentarai balsavo už savo organo, kuris rinktų teisėjus ir prokurorus, sukūrimą, taip veiksmingai ištraukdami šią sritį iš aukščiausios Bosnijos teisminės institucijos.

Neramios paliaubos

Bosnijos karas kilo, kai Bosnija ir Hercegovina pasekė kelių buvusios Jugoslavijos respublikų keliu ir 1992 m. paskelbė nepriklausomybę. Po trejus su puse metų trukusio kraujo praliejimo konfliktą 1995 m. užbaigė Bendrasis pagrindų susitarimas dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje, žinomas kaip Deitono (JAV) taikos susitarimas.

Iki 2008 m. pradžios Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai buvo nuteisė 45 serbus, 12 kroatų ir keturis bosnius už karo nusikaltimus, įvykdytus per karą.

Daugybė tūkstančių bosnių ir kroatų žuvo koncentracijos stovyklose, kurias valdė serbų pajėgos tokiose vietose kaip Omarska ir Trnopolje. Tačiau Srebrenicos žudynės, per kurias buvo nužudyta 8000 bosnių vyrų ir berniukų, buvo labiausiai pagarsėjęs genocido aktas.

Taikos susitarimas, geriau žinomas kaip Deitono susitarimas, lėmė, kad dauguma musulmonų bosnių ir serbų separatistų, kurie kovojo su Serbų Respublikos vėliava, susitarė dėl vienos suverenios valstybės.

„The Washington Post“ tai apibūdino kaip „sudėtingą kompromisą“ – ši valstybė buvo padalinta į dvi dalis: daugiausia serbų apgyvendintą Serbų Respubliką ir daugiausia kroatų bei bosnių apgyvendintą Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją.

Šis susitarimas atkūrė Bosniją kaip vieningą valstybę ir suteikė teisę sugrįžti etninio valymo aukoms, o tai „prieštarauja“ serbų ir kroatų ultranacionalistų norams.

Tačiau šalis taip pat priėmė etnines federalines struktūras, pripažįstančias Serbų Respubliką kaip politinį subjektą, turintį savivaldos teises, bet tam prieštaravo bosniai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()