[Žinios trumpai] Kinija „rengiasi karui su JAV Azijoje“ ir tai yra bendras planas su Rusija. Ekspertas apie Xi Jinpingo sąmokslą susidoroti su Joe Bidenu ()
Kinija ir Rusija turi „bendrą ideologinį“ planą nuversti „JAV vadovaujamą tvarką“, o jos kruopštus pozicionavimas Ukrainos karo atžvilgiu yra jų strategijos dalis, tvirtina ekspertas.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos pasaulinės strategijos ir JAV bei Kinijos konkurencijos ekspertas Jonathanas D. T. Wardas perspėjo, kad Kinija naudojasi Rusija būsimiems bandymams pakenkti JAV dominavimui pasaulinėje arenoje.
Jis sakė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „perdirbo Maskvos propagandą“ apie Ukrainą, vykdydamas derybas su Ukrainos ministrais, siekdamas sužaisti abejose pusėse.
Jis sakė „Fox News“: „Manau, kad tai, kas čia iš tikrųjų vyksta, ir tai, ką daugelis žmonių supranta, yra tai, kad Kinija ruošiasi karui su JAV Azijoje. Jeigu kada nors tai įvyks, jie norės, kad Rusija tą dieną būtų jų partnerė. Tai bendra idėja panaikinti JAV vadovaujamą tvarką. Savo komunikacijoje jie tai visiškai aiškiai nurodė. Apie galimybę dirbti kartu, kurti savo karinius santykius ir turėti tuos pagrindinius ekonominius santykius, kuriuose Kinija absoliučiai turi pranašumą, taigi ir didelę įtaką Rusijai.“
Atsakydamas į klausimą, kodėl Kinija nebuvo tvirčiau įsitraukusi į bet kurią Ukrainos karo pusę, Wardas užsiminė, kad tokiu būdu „siekiama įgyvendinti platesnius geopolitinius tikslus“.
Palaikyti Rusijos pusę reikštų, kad prekybos sandoriai su Europa, kurie yra gyvybiškai svarbūs Kinijos ekonomikos augimui, būtų atstumti, o pasukimas kitu keliu atstumtų stipriausią jų sąjungininką užsitęsusioje kovoje su Vakarais.
Wardas sakė: „Jie turi bendrą ideologinę misiją. Žinote, Xi Jinpingas perdirba Maskvos propagandą. Manau, kad jie galvoja apie tą pačią idėją varžytis su JAV tiek Europoje, tiek Azijoje.“
„Tai iš tikrųjų yra gilesnė šio reikalo esmė. Pekinas nesiruošia to išmesti, nes jiems reikia Rusijos, kad galėtų įgyvendinti savo platesnius geopolitinius tikslus.“
Xi Jinpingas priėmė prezidentą Vladimirą Putiną kaip savo garbės svečią prieš Pekino žiemos olimpines žaidynes šių metų pradžioje, likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą.
Nors diskusijos turinys buvo konfidencialus, Xi Jinpingas viešai prisiekė, kad abiejų šalių partnerystei „nėra jokių ribų“.
Xi Jinpingas taip pat pasisakė prieš NATO, teigdamas, kad Aljansas turėjo būti išformuotas po Sovietų Sąjungos žlugimo, ir patvirtino Putino žodžius, kad NATO bando įsiveržti į Rusiją ir ją apsupti.
O prasidėjus karui Xi Jinpingas atmetė Vakarų sankcijas Rusijai kaip „plačias ir beatodairiškas“.
Po pirmadienį vykusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kuleba ir jo kolegos iš Kinijos Wang Yi pokalbio telefonu Kinija, kalbėdama apie karą Ukrainoje, išlaikė pažįstamai miglotą toną.
Yi sakė: „Karai galiausiai baigiasi. Svarbiausia, kaip apmąstyti skausmą, išlaikyti ilgalaikį saugumą Europoje ir sukurti subalansuotą, veiksmingą ir tvarų Europos saugumo mechanizmą.“
„Kinija yra pasirengusi atlikti konstruktyvų vaidmenį šiuo atžvilgiu, laikydamasi objektyvios pozicijos“.
Pranešama, kad pokalbis buvo surengtas po to, kai Ukraina paprašė pasikalbėti su Kinija. Tai buvo pirmas kartas, kai tautos prabilo nuo kovo 1 d., kai Ukrainos pareigūnai pareikalavo Kinijos panaudoti savo įtaką Rusijai, kad tarpininkautų taikos derybose.