Karas Ukrainoje nuo pirmųjų minučių ne tik prikaustė viso pasaulio dėmesį, bet ir pasėjo nerimą, kad tuo Rusijos agresija nesibaigs. Esą Kremlius linkęs eiti iki galo ir netgi panaudoti branduolinį ginklą. Tarsi norėdama pakurstyti tokias baimes, Rusija surengė pratybas Lietuvos pašonėje, Kaliningrade, kur imituotas balistinių raketų „Iskander“, galinčių nešti konvencinę ir branduolinę galvutę, paleidimas. Bet ar tokio scenarijaus Lietuvoje dabar verta baimintis?

Rusijos ginkluotosios pajėgos per pratybas Kaliningrade, Maskvos duomenimis, imitavo puolimą branduolinį ginklą galinčiomis nešti raketomis.

Tokia žinia jau daugiau nei du mėnesius stringant Rusijos „specialiai karinei operacijai“ Ukrainoje galėjo pasirodyti išties bauginanti: taip, „Iskander“ išties yra dislokuotos Kaliningrade, ir taip, šios mažojo nuotolio balistinės raketos tikrai gali gabenti 80 kilotonų branduolinius užtaisus.

Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios leido suprasti, kad yra pasirengęs panaudoti Rusijos taktinį branduolinį ginklą. Vasario pabaigoje Rusija savo branduolinėse ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį. Kremliaus šeimininkas, be to, įspėjo dėl „žaibiško“ keršto, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.

Tokį spaudimą įsikišti patiriantys Vakarai nesudrebėjo – toliau tiekiama karinė pagalba Ukrainai, tačiau iš Kremliaus kontroliuojamų valstybinių kanalų pastaruoju metu plūstanti ypač karinga retorika, nukreipta ne tik prieš ukrainiečius, bet ir NATO, visus Vakarus, kuriuos esą galima ir reikia sunaikinti branduoliniais smūgiai, verčia spėlioti, ar taip Rusijos visuomenė neruošiama dar pražūtingesniam konfliktui.

Ir visos šios įtampos fone, lyg vyšnia ant torto, pasirodo žinia apie „Iskanderų“ pratybas. Tai, regis, tik dar vienas įrodymas, kad rusai jau ruošiasi neišvengiamam susidūrimui su Vakarais. Bet ar išties būtent pastarosios pratybos tai rodo?

Elektroniniai, ne koviniai paleidimai

Kiekviena Rusijos Gynybos ministerijos žinutė, kurią vėliau išplatina tiek Kremliaus kontroliuojama, tiek Vakarų žiniasklaida turi savo svorį, kontekstą ir interpretacijas. Ištraukus žodžius iš konteksto ir paleidus interpretacijas apie milžinišką svorį turinčių pajėgumų pratybas ypač jautriu metu viskas gali atrodyti kraupiai.

Pavyzdžiui, tai, kad apie 100 karių imitavo mobilių balistinių raketų sistemų „Iskander“, galinčių paleisti branduoliniais užtaisais ginkluotas raketas, elektroninį startą, apie ką trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje, gali būti interpretuojama įvairiai. Pavyzdžiui, galima vertinti taip, kad tai yra pasirengimas realiems koviniams veiksmams.

„Ginkluotosios pajėgos mokėsi atakuoti įsivaizduojamo priešo karinius taikinius bei reaguoti į atsakomąjį smūgį.

Raketininkai nepastebėti prasiveržė iki numatytų pozicijų, iš kur buvo galima smogti įvairiems taikiniams – imituojamoms raketų sistemoms, aerodromams, ginamiems objektams, sutelktai karinei technikai ir vadavietėms“, – skelbiama Rusijos Gynybos ministerijos pranešime.

Tokie imitaciniai, t.y. elektroniniai paleidimai, kai pati raketa neiššaunama, o „Iskander“ tik imituoja jos šūvį elektroninėje erdvėje iš esmės, yra tas pats, kaip šaudymo pratybos su imitaciniais šoviniais.

Po tokių imituojamų šūvių kaip ir pėstininkai po pasalos, taip ir „Iskander“ atlieka standartinius veiksmus: skubiai palieka pozicijas, siekdami išvengti atsakomųjų smūgių.

Tad karo Ukrainoje kontekste bei aidint grasinimams NATO, jog Rusija teisėtais taikiniais laikys Vakarų karinę pagalbą, tai gali būti aiškus signalizavimas iš Maskvos, kam ji esą pasiryžusi, jei tik bus jaučiamas poreikis. Valia jau yra.

Ne pirmos tokios pratybos

Bet galima žiūrėti ir kitaip. Pavyzdžiui, kad sausas ir standartinis Gynybos ministerijos pranešimas niekuo nesiskiria nuo ankstesnių. Tokių pratybų Rusija per metus surengia ne vienerias, o paskutiniosios Kaliningrade, kai taip pat imituoti elektroniniai „Iskander“ šūviai buvo surengtos balandžio viduryje. Ir tokios pratybos buvo kartojamos ne vienerius metus.

Beveik identiškos žinutės su tokiu pačiu turiniu ir kontekstu tada nesulaukė tiek interpretacijų bei svarstymų, kokią gi žinią čia siunčia Rusija, ar tai nereiškia pirmojo smūgio branduoliniais ginklais. Tai, kad „Iskander“ gali nešti branduolinę galvutę dar nereiškia, kad pratybose imituojami smūgiai suduodami būtent tokiomis, o ne konvencinėmis 500 kg galvutėmis.

Netgi priešingai – įvardyti pratybų legendos taikiniai (raketų sistemos, aerodromai, sutelkta karinė technika ir vadavietės) yra pakankamai dideli, dažniausiai stacionarūs objektai, kuriuos apšaudyti užtenka būtent konvencinių galvučių.

„Iskander“, kaip ir senesnės, kare Ukrainoje abiejų pusių naudojamos „Točka-U“ turi ir kasetinius užtaisus, kurie pasklinda dideliame plote, detonuojat virš taikinio.

Karas Ukrainoje būtent ir yra geriausias pavyzdys, kad bent jau kol kas, nepaisant visų įspėjimų apie branduolinių ginklų panaudojimo pavojų, visos Rusijos balistinės ir sparnuotosios raketos, kurios gali gabent ir branduolines galvutes – nuo „Iskander“ iki „Kalibr“ naudoja tik konvencines.

Iš tikrųjų „Iskander“ Ukrainoje buvo naudota ne kartą – šias raketas rusai leido ir iš savo teritorijos, ir iš kaimyninės Baltarusijos. Pavyzdžiui, kovo mėnesį būtent „Iskander“ smūgiuota prekybos ir pramogų centrui „Retroville“, kurį valdo lietuvių bendrovė „BT Invest“.

Jau iššaudė tūkstančius raketų

Tai, kad „Iskander“ gali gabenti branduolines galvutes ir jomis naikinti gerai apsaugotus ar didelius karinės bei civilinės infrastruktūros objektus, žinoma, yra nepaneigiamas faktas.

Bet šios žinios paryškinimas gali būti daromas tyčia – bauginant NATO sąjungininkus, sukuriant netikrumo atmosferą, sukeliant dvejonių, nes tik tokių pratybų organizatoriai bei dalyviai žino, kokie yra tikrieji net ir imitacinių šūvių taikiniai, kokia galvutė yra įtaisyta koviniam šaudymui parengtam „Iskanderui“.

O ir laikas tam parinktas neatsitiktinai: Rusija sparnuotomis ir mažojo nuotolio balistinėmis raketomis pastarosiomis savaitėmis vis intensyviau taikosi prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą – aerodromus, geležinkelių mazgus, elektrines, tiltus.

Taip siekiama pakirsti ne tik ukrainiečių valią priešintis, juos spausti psichologiškai, mat numušti tokias raketas ypač sudėtinga, o jų žala yra didelė.

Taip daroma ir norint sutrikdyti ar bent reikšmingai apsunkinti Vakarų karinės pagalbos tiekimą, palaužti ukrainiečių gebėjimus permesti dalinius ir priversti juos išsisklaidyti, dažniau keisti buvimo vietas. Bet problema ta, kad Rusija jau iššaudė nemažą dalį savo turimų raketų atsargų – dabar prieš sausumos taikinius naudojamos ir dvigubos paskirties, bet šiaip jau laivams naikinti skirtos raketinių kompleksų „Bastion“ raketos.

Pentagono duomenimis, Rusija iki gegužės pradžios jau buvo iššaudžiusi 1215 balistinių raketų („Iskander“ ir „Točka-U“, o sparnuotųjų Ch-101, „Kalibr“ ir kitų skaičiai skiriasi – nuo 900 iki 1,9 tūkst. Bet kuriuo atveju tai yra dideli ir sunkiai pakeičiami skaičiai dėl vakarų taikomų sankcijų ir kritinių komponentų trūkumo.

Elektroniniai „Iskander“ paleidimai gali būti ne tik eilinis bauginantis signalas Vakarams, bet ir didesnę praktinę reikšmę turintis veiksmas: greitai Kaliningrade esantys „Iskander“ daliniai iš 152-osios brigados Černiachovske gali būti priversti keliauti į frontą ir jiems tiesiog būtina aktyviau treniruotis, norint sėkmingai, o ne tik elektroninėje erdvėje pataikyti į taikinius.

Tai, kad Rusijos armija atrodo grėsmingai ir visada laimi pratybose, kaip parodė karas Ukrainoje, nebūtinai reiškia realią kovinę parengtį bei gebėjimus atlikti užduotis. Bet kol kas šias užduotis rusams tenka atlikinėti būtent kare prieš Ukrainą, o ne prieš Lietuvą ar juo labiau visą NATO.

Komentarai ()