Ar gali infraraudonieji spinduliai pakeisti seną gerą radiatorių? (10)
Šiluma kaulų nelaužo - sako liaudies išmintis, tačiau praktika taip pat byloja, norėsi daugiau šilumos, daugiau ir mokėsi. O ar įmanomas atvirkštinis variantas – daugiau šilumos, mažiau išlaidų? Alternatyvių šildymosi priemonių atstovai siūlo infraraudonųjų spindulių šildytuvus, tačiau ar tikrai šie spinduliai gali atstoti senus gerus radiatorius, kiek jie yra efektyvūs, ekonomiškai atsiperkantys ir moksliškai pagrįsti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kuo spinduliai pranašesni už konvekcinį šildymą?
Infraraudonųjų spindulių šildytuvus siūlančios bendrovės sako, kad tokios šildymo priemonės lemia mažesnes šildymo sąnaudas. Jų teigimu, konvekciniai šildytuvai reikalauja iki 30 proc. didesnių investicijų, t. y. siekiant užtikrinti optimalias patalpos šildymo sąlygas pirmiausiai turi būti instaliuota didesnių šildymo pajėgumų sistema.
„Pavyzdžiui, kubo formos kambario (10×10×10 m) tūris, kurį reikia apšildyti, yra 1 000 m3, o šildomas patalpos plotas siekia 600 m2 (keturios sienos, lubos ir grindys, kurių plotai yra lygūs 100 m2). Taigi, naudojant įprastą konvekcinį patalpos šildymą, mes ne tik turime diegti galingesnias sistemas, bet ir dalį šildymo išlaidų skirti nenaudingam kambaryje esančio oro pašildymui. Patalpoje sumontavus infraraudonuosius šildytuvus, mums reiktų iki 32 proc. mažesnių šildymo pajėgumų sistemų, sunaudotume mažiau energijos, bei sumažintume šildymo išlaidas“, – dėstoma bendrovės „IR šiluma“ pranešime.
Kitas tokių šildytuvų privalumas – mažesnė „šiluminės masės“ sklaida kambaryje. Naudojant infraraudonųjų spindulių šildytuvus šildomas ne oras, o objektai, esantys patalpoje. Dėl šios priežasties kambarys turi žymiai daugiau efektyvios „šiluminės masės“ nei patalpa, kuri šildoma įprastai, konvekciniu principu. Vaizdžiai tariant, atidarius duris ir sukūrus skersvejį, šiluma, kuri generuojama klasikiniu būdu, yra išsklaidoma ore (išvaistoma). IR sistemose dėl didesnės „šiluminės masės“ didžioji sugeneruotos šilumos išlieka patalpoje.
Trečias teiginys, kuriuo remiasi infraraudonųjų spindulių šildytuvų gamintojai, tas, kad žmogus jaučiasi komfortabiliai (šiltai), jei oras yra vėsus, o sienos šiltos; ir atvirkščiai – žmogus jaučia šaltį, jei oras yra šildomas, o sienos išlieka šaltos. Taigi, įdiegus infraraudonaisiais spinduliais pagrįstą šildymą, galima naudoti oro temperatūros termostatą, tvirtinamą prie šildytuvo. Šio reguliatoriaus pagalba galima išjungti prietaisą, pasiekus net ir 16,5oC patalpos oro temperatūrą, nes sienų ir baldų temperatūra vis tiek siektų 22 oC, užtikrinant komforto pojūtį. Tai lemia 7 proc. mažesnį energijos suvartojimą (darant prielaidą, jog šildytuvas yra tinkamoje vietoje).
Šiluma per dieną už keturis litus
Dalius Girdzevičius, „IR šiluma“ atstovas teigė, kad tokių infraraudonųjų spindulių šildytuvų kaina gali svyruoti nuo 600 iki 1 000 litų.
„Pačio paprasčiausio šildytuvo kaštai, jeigu yra dirbama kokias 5-7 valandas per dieną, siekia apie 4 litus. Tai kaip nišinis produktas, pilnai nepakeis (įprasto šildymo – red. past.), kadangi šildytuvai daugiausiai naudojami atskirose darbinėse aplinkose. Namuose, jeigu pas jus yra autonominis šildymas, kur patys galite reguliuoti, ir tarkime jūsų namų kvadratūra yra pakankamai didelė, o jūs nenorite šildyti visų patalpų, atskirame kambaryje būnant 5-7 valandas, jums užtektų tokio šildytuvo“, – patikino bendrovės atstovas.
Tokie šildytuvai įprastai naudojami lauko terasose vėsų pavasarį ar ankstyvą rudenį, autoservisuose, garažuose, rečiau – gyvenamuose namuose.
„Tokie šildytuvai daugiau taikomi daliniam pašildymui, ne pilnam pakeitimui, nes viskas priklauso nuo elektros. Jeigu ji dings, bus viskas problematiška“, – dėsto D. Girdzevičius. Tačiau pašnekovas tikina, kad žmogus iš esmės galėtų tokį šildymą naudoti ir nuolat, jeigu tik tam būtų poreikis. Jo teigimu, apribojimų šildytis infraraudonaisias spinduliais nėra, jie nekenksmingi nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai.
„2011 m. buvo atlikta medikų konsultacija apie tokius šildytuvus ir nustatyta, kad jie netgi pakankamai naudingi žmonėms, kurie serga astma, netoleruoja aplinkos dulkių ir pan. Vien dėl to, kad paprasti radiatoriai veikia konvenciniu būdu – šildo orą ir oro srautai maišosi, o dulkės juda pačioje erdvėje. Šito išvengiama su infraraudonaisias spinduliais“, – tikino D. Girdzevičius.
Profesorius: ilgas šildymas infraraudonaisiais spinduliais vargina
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas, profesorius Vytautas Martinaitis, paprašytas įvertinti infraraudonųjų spindulių šildytuvų naudą ir pranašumus prieš įprastą šildymą, teigė, kad iš esmės bendrovių skelbiama reklama nėra klaidinga, tačiau atkreipė dėmesį, kad joje neminimas šių prietaisų tinkamumas gyvenamuosiuose namuose.
„Šildymas yra žmogui reikalingo komforto dalis. Komfortas jaučiamas dėl tam tikros oro ir paviršių temperatūros. Šiame šildymo būde (infraraudonųjų spindulių – red.past.) atsargumas turi būti dėl paviršiaus temperatūrų. Visumoje, kai šios temperatūros yra per aukštos, arba per žemos, mes jaučiame diskomfortą“, – aiškino profesorius. Jo teigimu, bendrovių, siūlančių šių spindulių šildytuvus, reklamose minimas sinergijos veiksnys galimai teisingas, tačiau profesorius sako pasigedęs aprašymo dėl šildytuvų tinkamumo gyvenamiesiems namams.
„Šitas būdas netinka, kur žmogus ilgiau būna. Užtai ir sakoma, kad galima naudoti parduotuvėje, kavinėje ar dar kur nors kitur. Užjaučiu personalą, nes visą laiką būnant po šitokiu spinduliniu šildytuvu, jau nekalbant apie merginų odą, yra diskomfortas. Pigiai norint ką nors turėti niekada nebus per daug gerai“, – sakė V. Martinaitis.
Profesoriaus teigimu, tam tikrose viešo naudojimo patalpose toks šildymo būdas galimas, tačiau tai „žemo komforto šildymo priemonė“.
Pasiteiravus, kaip reikėtų vertinti kalbas, kad infraraudonieji spinduliai, medikų teigimu, naudingi astma sergantiems ar namų dulkėms alergiškiems žmonėms, profesorius šmaikštaudamas perklausė „o ar cholesterolio nemažina?“. Jis siūlė tokius bendrovių teiginius vertinti atsargiai.
„Grįžkime prie to, kad jų reklamose melagysčių nėra, bet jie ir nesiūlo (šildytuvų) gyvenamosioms patalpoms. Galima iškelti klausimą kodėl? Dėl to, kad gyvenamuosiuose pastatuose jau būtų… nepakenčiama žodžio nevartočiau, bet paieškočiau jam sinonimo. Nusibostų, tikrai vargintų. Nežinau, ar teko sėdėti kavinėse, kuriose tokiais šviestuvais pašildo – iš pradžių smagu, bet po to pradeda oda džiūti. Jauti, kad vienas šonas šyla, kitas šąla – spindulinio šildymo tokie efektai išlieka“, – savo nuomonę trumpai išdėstė VGTU profesorius.
