Egzotikos portretai: Mursi gentis – lėkštėmis lūpose matuojama būsimų žmonų vertė (0)
Kalnų apsuptame Omo upės slėnyje įsikūrusi etninė Mursi grupė garsėja neįprastais kūno puošybos būdais. Etiopijos genties moterys lūpas dekoruoja keliolikos centimetrų skersmens lėkštėmis. Nors toks vaizdas šokiruoja, verta pasidomėti ir čiabuvių kultūra, ne mažiau įdomia nei veidą dengiantys aksesuarai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mamos dovana paauglei – lūpos perpjovimas
Mursi žmonės – ko gero vienintelė Afrikos gentis, kurioje moterų lūpos vis dar puošiamos didžiulėmis lėkštėmis. Procesas prasideda sulaukus vos 15-16 metų, kai mama ar kita gentainė mergaitei perpjauna apatinę lūpą. Į ją įdedamas nedidelis kamštis ir laikomas iki tol, kol žaizda užgyja, o vėliau kas keletą mėnesių ertmė vis praplatinama. Nors kiekviena moteris gali pasirinkti, kokio dydžio lėkštę nori nešioti, čia galioja nerašyta taisyklė – disko skersmuo turi būti ne mažesnis nei 12 centimetrų. Ši neįprasta tradicija turi keletą versijų. Vieni sako, jog lėkštės dydis nusako būsimosios nuotakos vertę. Kiti tvirtina, jog lūpos pradėtos žaloti tam, kad Mursi moterys ir mergaitės taptų mažiau patrauklios vergų pirkliams. Tiesa, tokius papuošalus genties damos nešioja ne visą laiką, kadangi nelengvi molio diskai gerokai nuvargina. Vis dėlto yra progų, kada būtina pasipuošti skausmą keliančiu aksesuaru – moteris be jo negali svečiams patiekti maisto.Dėl santuokos sprendžia kiti
Ne mažiau stebina ir kitos Mursi žmonių tradicijos, ypač susijusios su santuoka. Vesti pasiryžusiems vyrams tenka gerokai pakovoti dėl teisės tai daryti ir nuotakos. Varžovai, pasiėmę ilgas medines lazdas donga, stoja į dvikovą, neretai besibaigiančią vieno iš dalyvių mirtimi.
Paradoksalu, bet laimėtojas vis tiek negali išsirinkti sau žmonos – tai nusprendžia kiti genties nariai.
Vis dažniau turistų aplankomi ir taip su civilizacija susiduriantys Mursi žmonės tebegarbina gamtą. Čiabuviai tiki, jog danguje gyvena dievas Tumwi, kartais apsireiškiantis vaivorykštės ar paukščio pavidalu. Užklupus sausrai, užpuolus priešams ar nutikus kitai nelaimei vietiniai kreipiasi pagalbos į mistinę padangių būtybę.
Atlikti paslaptingus ritualus teisę turi tik Kômoru vadinamas dvasininkas, išrenkamas iš dviejų šventų genčiai priklausančių šeimų.
Nors Mursi genties nariai sakosi pavargę nuo triukšmingų turistų, nepraleidžia progos užsidirbti iš pozavimo nuotraukoms. Tiesa, pabandę vietinius pažinti lėtai, o ne skubėti derėtis dėl pigesnės fotografijos, įsitikinsite, jog iki dantų apsiginklavę nuožmūs kovotojai gali būti labai svetingi.
(14)
(1)
(13)