Profesionalūs futbolininkai – tarp 2 proc. intelektualiausiųjų žmonių (6)
Nors žvelgdamas į britų futbolo žvaigždę Veiną Rūnį (Wayne Rooney) nepasakytum, jog jis be vargo mintinai sprendžia kvadratines lygtis, tačiau išorė dažnai gali būti apgaulinga. Karolinskos instituto (Stokholmas, Švedija) mokslininkai, atlikę futbolininkų intelekto tyrimus, gavo stulbinančių rezultatų: profesionalūs futbolininkai, rungtyniaujantys aukščiausioje Švedijos futbolo lygoje, pagal savo intelektinius sugebėjimus patenka tarp 2 proc. Švedijos populiacijos intelektualiausiųjų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panašu, jog protinės „arklio galios“ gali būti tiesiogiai susijusios su futbolo aikštėje demonstruojamais sugebėjimais. Švedijoje atlikto tyrimo autorių tvirtinimu, futbolininkų protiniai sugebėjimai dažnai nepakankamai vertinami dėl to, jog jie „neskiria laiko“ šviestis. Tačiau jų intelektinis potencialas – didžiulis, rodo tyrimų rezultatai.
Iš tiesų, erdvinis mąstymas aikštėje ir taktinių schemų išpildymas galbūt gali reikalauti kur kas didesnių mentalinių pastangų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kita vertus, kuo prastesni krepšininkai ar beisbolininkai?
Tyrimo autoriai negali paaiškinti, ar „protines apsukas“ padidina futbolo treniruotės, ar talentingi futbolininkai pakliūna tarp intelektualiausiųjų dėl įgimtų savybių.
„Tyrimo rezultatai neatsako į klausimą, kas šiuo atveju turi lemiamos įtakos – praktika ar genai, - žurnalui „The Times“ aiškina vienas iš tyrimo autorių Torbjornas Vestbergas (Torbjorn Vestberg). – Gali būti, jog abu šie veiksniai yra vienodai svarbūs. Kad būtum geras futbolininkas, privalai pasižymėti tam tikrais fiziniais duomenimis ir greičiu. Bet to nepakaks, jei nebus smegenų, kurios žino, ką, kada ir kaip reikia daryti.“
„Futbolininkai nėra kvaili, - tęsia mokslininkas. – Atvirkščiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad jie yra labai protingi. Tačiau futbolą jie pradeda žaisti būdami labai jauno amžiaus. Jiems nelieka laiko ir motyvacijos švietimuisi, erudicijai. Būtent todėl kartais iš šono jie gali atrodyti ne itin išsilavinę.“
Tyrimo autoriai neatmeta galimybės, jog ateityje profesionalūs futbolo klubai vaikus galėtų atsirinkti naudodami protinių gabumų testus.
„Investavimas į futbolo žaidėjus yra rizikingas reikalas – prognostiniai įrankiai čia tikrai būtų neprošal, - įsitikinę tyrimo autoriai. – Mūsų tyrimo duomenys byloja, jog neuropsichologiniai testai gali patikimai atskleisti, ar žaidėjas turi pakankamai potencialo tapti aukščiausios klasės atletu.“