Lietuviška realybė - 100 butelių degtinės žmogui per metus: daug ar mažai? (21)
Vienam lietuviui per metus tenka 15 litrų absoliutaus alkoholio. Daugiau už mus išgeria tik baltarusiai ir moldavai. Specialistai teigia, kad tokiu būdu mes bandome pateisinti savo silpnybes ir spręsti problemas, kurios didele dalimi susijusios su mūsų patiriamu stresu darbe.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trys alkoholio vartojimo kategorijos
Specialistai teigia, kad savo darbu nepatenkinti net 29 proc. Lietuvos gyventojų, kurie dirba daugiau valandų nei vakariečiai, o uždirba gerokai mažiau. Be to, mes esame pirmi ES ir dar vienu atžvilgiu: mūsų darbuotojai labiausiai kenčia nuo streso darbe. Su tuo susiduria 51 proc. darbuotojų, o 4 iš 10 mano, kad stresas jų organizacijose nėra tinkamai valdomas. Todėl dažnas darbuotojas Lietuvoje stresą keliančias darbo sąlygas siekia įveikti vartodami alkoholį gausesniais kiekiais. Tai padidina tikimybę susirgti priklausomybės nuo alkoholio ligomis tris kartus daugiau nei vartojant alkoholį kitais tikslais. Be to, esant stresui alkoholio vartojimas padidina neveiklumo darbe riziką net 8,6 karto, o tai ypač kenkia įmonių ir organizacijų efektyvumui ir veiklos rezultatams.
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės Gražinos Belian, pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus, Lietuva pagal alkoholio vartojimą užima trečią vietą, nusileisdama tik Moldovai ir Baltarusijai. Vienam gyventojui tenka 15 litrų absoliutaus alkoholio.
„Kodėl toks didelis vartojimas? Turime didžiausią alkoholio prieinamumą Europoje – alkoholio pardavimui Lietuvoje išduota net 19 tūkst. licenzijų, taigi turime labai daug prekybos ir viešojo maitinimo vietų, kuriose galima įsigyti alkoholio. Prieinamumas pas mus keturis kartus didesnis nei Skandinavijoje. Taip pat labai maža alkoholio kaina, taigi malšinti savo problemas alkoholiu labai pigu“, – teigė specialistė apskrito stalo diskusijoje „Kodėl stresą darbe Lietuvos gyventojai skandina alkoholyje?“.
Departamento tyrimo duomenimis, apie 15 proc. darbuotojų prisipažįsta, kad bent kartą gyvenime atėjo į darbą girti, apie 6 proc. – per pastaruosius metus. Didžiausi rizikos sektoriai – statybos ir miško, antroje vietoje – aptarnavimo sfera.
Pasak Higienos instituto Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos dr. Birutės Pajarskienės, vieno tyrimo metu buvo apklaustos restruktūrizuojamų ligoninių slaugytojas, kurios iš tiesų išgyveno labai didelį stresą dėl nežinios, susijusios su ateitimi.
„Tačiau matematinio modelio, kad su stresu susijęs padidėjęs alkoholio vartojimas, nepavyko sudaryti. Gavome paradoksalius rezultatus, kad rajoninėse ligoninėse, kuriose darbuotojai patiria didesnį socialinį neteisingumą, mažesnę vadovų paramą, jiems dažniau buvo grasinama darbe ir pan., alkoholį vartojo rečiau. Tačiau kokybinis tyrimas su savanoriais aiškiai parodė, kad tai skausminga tema. Išskyrėme kelias kategorijas, kurios atspindi alkoholio vartojimą darbe. Viena kategorija – šventės, pradedant svarbiomis valstybės datomis, baigiant gimtadieniais, vardadieniais, įmonės jubiliejais. Alkoholio vartojimas jų metu darbe buvo laikomas norma. Antra kategorija – alkoholis kaip būdas įveikti stresą. Respondentės taip ir kalbėdavo, kad reikia atsipalaiduoti, tai tarsi kolegų bendravimo dalis. Trečia kategorija jau buvo išsakoma su gėdos žyme: kai žmogus nesugebėdavo kontroliuoti savo elgesio su kolegomis išgėręs. Tuomet jis tapdavo atstumtasis, tai jau esą ne darbo, įmonės, o žmogaus problema, nors gėrimo įpročius jis išsiugdė galbūt kaip tik čia“, – svarstė specialistė.
Taip pat pareigūnai yra įvardiję, kad tarp priemonių, kuriomis jie stengiasi įveikti darbe patiriamą stresą, alkoholio vartojimas sudaro 26 proc.
Kodėl lietuviai geria, jeigu pasigerti draudžia?
Psichologo Gedimino Navaičio teigimu, alkoholio vartojimo šaknys prasideda daug giliau nei mes manome. „Per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį žmonių. Žmogaus gyvybės kaina skamba nemaloniai, bet iš kitos pusės, ji paskaičiuojama pagal draudimų kompanijų, teismų praktiką. Liuksemburgo gyventojo gyvybės kaina – apie 5 mln. eurų, lietuvio iki milijono litų. Taigi dėl nepakankamo rūpinimosi savo psichikos sveikata prarastas vienerių metų šalies biudžetas. Kiek investuojama į tai, kad žmogus jaustųsi geriau, matome stiprų neatitikimą, todėl patys žmonės bando spręsti problemą ir ne pačiais geriausiais būdais – esą viena kita taurelė tikrai padės.
Įdomiausia, kad vyrauja nuostata, kad reikia gerti ir nepasigerti. Net paaugliai giriasi – esą išgėriau butelį ir nieko. Taigi žmogus orientuojamas, kad turėtų vartoti, bet mokėtų kontroliuoti savo elgesį. Ir niekas nesako: išgėriau pusę taurelės ir nepasigėriau. Kyla natūralus klausimas: kam tuomet išvis vartoti alkoholį, jei stengiesi gerti taip, kad nebūtų poveikio? Viena iš galimų priežasčių – trumpalaikis streso malšinimas, bet dar viena problema, kad jeigu vakare sutikau draugą ir su juo išgėriau, todėl kažko nepadariau, suprantama net darbdaviams. Alkoholis mūsų visuomenėje – universalus pasiteisinimas. 15 litrų – tai 100 butelių degtinės. Beje, ne visi žmonės juk tiek išgeria, vaikai ir kūdikiai visai negeria, todėl tie didvyriai, kurie gelbsti mūsų biudžetą, turbūt išgeria ir porą butelių per dieną“, – aiškino psichologas.
Darbdaviai užsimerkia, leisdami darbuotojams gerti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus teigimu, alkoholio vartojimo tendencijos Lietuvoje geros – tokių atvejų mažėja. „Anksčiau buvo gana toleruojama – kadangi lietuvis daug dirba, jis turi kažkaip atsipalaiduoti. Šiuo metu mažiau pažeidimų ir nelaimingų atsitikimų nustatoma dėl alkoholio vartojimo darbe, taip pat keičiasi vertybės, suvokiama, kad ne viską lemia darbas, kad svarbus ir asmeninis gyvenimas, kuriame nėra vietos alkoholiui“, – sakė politikas.
Valstybinės darbo inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Artūras Lupeika antrino, kad anksčiau daugiau kaip pusė žmonių darbe vartodavo alkoholį, dabar tokių – tik apie 20 procentų. Tačiau vis dar darbe per metus žūsta 60 žmonių, iš jų 20-25 proc. būna vartoję alkoholį. Specialisto manymu, žmonės dar nesupranta, kad dėl alkoholio tampa pavojingi tiek sau, tiek aplinkiniams. „Šį mėnesį po Velykų patikrinome keletą statybviečių. Radome devynis neblaivius darbuotojus, atėjusius į darbą po švenčių. Statybos, kaip ir miškų sektorius, iš tiesų labai problemiškos sritys, jose darbo sąlygos sunkesnės, kontrolė mažesnė. Žmonės tiesiog sako: aš noriu pasišildyti“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovo Vaidoto Levickio, taip yra todėl, kad darbo rinkoje šiuos darbus dirbti galinčių žmonių nėra daug. Gavusi kontraktą įmonė turi greitai suformuoti brigadą ir tai nepaprasta, todėl dažnai užmerkiamos akys į žmogaus silpnybes. Kitokia situacija – paslaugų sektoriuje. Ypač informaciją teikiantys darbuotojai susiduria su minia nepatenkintų žmonių ir patiria klientų neadekvatų elgesį. „Esu matęs, kaip žmogus atsitraukia nuo darbo vietos ir jam dreba rankos. Metodikų, kaip jam pagelbėti, neturime, taigi jis nueina iki artimiausio baro ar sandėliuko ir išgeria. Nėra darbdavio, kuris nedraustų darbe vartoti alkoholį, bet kai matai tokį darbuotoją, ką mes galime jam pasiūlyti? Mūsų niekas nemokė aukštojoje mokykloje, kaip valdyti darbuotojų stresą“, – aiškino verslininkas.
Jo teigimu, Lietuvoje didžiąją dalį verslo sudaro smulkios įmonės – tokių yra net per 98 proc. Penkių žmonių įmonėje nėra aiškaus darbų pasiskirstymo, o darbo tiek, kad patiria stresą ir darbuotojai, ir darbdavys, pelnas mažas, daug sukauptų pinigų neturi, todėl ir investuoti į streso mažinimo metodikas, kaip didesnės įmonės, negali.
Kodėl lietuviai geria?
Pasak G. Navaičio, bendras visuomenės išprusimo lygis dabar toks, kad ji visas problemas suverčia tarsi į vieną kupetą ir alkoholizmą, kuris yra liga, nagrinėja taip pat, kaip girtavimą, kuris yra yda, nors iš tiesų priemonių vieniems ir kitiems reikėtų skirtingų. Kaip minėta, alkoholis yra universalus pasiteisinimas, tačiau kodėl žmogui nuolat reikia tokio pasiteisinimo, nuolat jam keliamų mažesnių reikalavimų? Psichologo manymu, taip yra todėl, kad šiandien daug žmonių nepritampa prie gyvenimo, neberanda vietos, suvokia, kad neatitinka reikalavimų, kurios kelia netgi galbūt patys sau. Išgėręs jis tarsi tampa labiau panašus į patį save, t. y. į tokį, kokiu norėtų būti, – vieni tampa linksmesni, kiti drąsesni, kuria didingus planus ir nieko nedaro. Taigi su alkoholio vartojimo paplitimu susijęs savęs nuvertinimas ir žemas savigarbos lygis. Pastarasis susijęs su tuo, kad mūsų gerovė, laimė yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir nesuprantama kaip visuomenės uždavinys.
„Paprastas pavyzdys: maždaug du trečdaliai žmonių apie dvi savaites po laikrodžio persukimo išgyvena diskomfortą ir stresą, bet kas paskaičiavimo, kokią ekonominę naudą davė šis veiksmas? Žinoma, tai ES direktyva, bet mes sugebame nevykdyti daugybės ES direktyvų. Kitas pavyzdys: atrodytų nesudėtinga pamatuoti įvairių gyventojų grupių laimingumo lygį. Atsirastų geras orientyras, kokia linkme dirbti toliau. Tačiau veiksmų šia linkme nėra. Susiduria su nuostata, kad BVP (bendras visuomenės produktas) yra labai svarbus, o BNL (bendroji nacionalinė laimė) – ne.
Kalbant apie darbe patiriamą stresą, pas mus visos priemonės vis dar orientuotos į nepasitenkinimo darbu mažinimą (gera darbo aplinka, automobilio aikštelė, gera valgykla), bet ne pasitenkinimo darbo didinimą (kūrybiškumas, teisė priimti sprendimus, saugumas ir pan.). Ir kai darbdaviai skundžiasi, kad jie nieko negali padaryti mažoje įmonėje, aš manau, kad galima labai daug ir tai kainuos kur kas mažiau nei didelei įmonei. Vos pusvalandžiui pasikviestas specialistas gali pamokyti vertingų praktinių sprendimų. Man teko dirbti su valstybine organizacija, kuriai tenka vykdyti ne visai tinkamus įstatymus, dėl to nuolat kildavo konfliktų su klientais. Tereikėjo darbuotojams užimti kitokią poziciją. Ne jų reikalas ginti tų įstatymų teisingumą. Jos tiesiog paaiškindavo, kad daro savo darbą. Konfliktų sumažėjo labai pastebimai“, – svarstė pašnekovas.