Tačiau garantija galioja tik pačiam gaminiui, o dedant jį į burną nutinka visko. Būna ir klaidų, ir žmogaus organizmo reakcijų. Taigi nesvarbu, kad geležis gali tarnauti visą gyvenimą, bet jei organizme dėl lėtinių ligų ar kitų priežasčių prasideda tam tikri procesai arba žmogus nesilaiko asmens higienos taisyklių, implantas gali išklibėti. Todėl kaip galima suteikti garantiją? Pavyzdžiui, jeigu duodama garantija plombai, būtina duoti ir instrukciją, kokių taisyklių laikytis, kad plomba neiškristų, bet niekas negali patikrinti, ar žmogus laikėsi šių taisyklių“, – teigė Odontologų rūmų atstovas.

Pakeisti nekokybišką plombą – tik geros valios aktas

Vis dėlto jeigu plomba iš tiesų iškrenta po savaitės, jo manymu, kiekvienos klinikos prestižo reikalas ją nemokamai pakeisti. Pagaliau jei klinika neparodo geros valios, galima kreiptis į vartotojų teisių specialistus. Vartotojų teisės Lietuvoje ginamos pakankamai gerai.

Yra tik viena problema, kurios negalime išspręsti. Senjorams protezuojami dantys pagal programą, kurios išlaidas kompensuoja Ligonių kasos. Tačiau gauname nemažai skundų, kai pagamintas protezas pacientui netinka – technikui nepavyko jo gerai pritaikyti. Žmogus prašo klinikos grąžinti pinigus už nekokybišką protezą, kad jis galėtų kreiptis į kitą kliniką, tačiau nėra įteisinta tvarka, pagal kurią klinika galėtų grąžinti pinigus Ligonių kasoms. O kadangi pinigų perskirstymas nevyksta, antras protezas negali būti kompensuojamas, nors pati klinika sutiktų grąžinti pinigus“, – pasakojo A. Šeikus.

Po VMI patikrinimų gydymo įstaigų pajamos drastiškai išaugo

Klinika kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama atlikti tyrimą dėl galimo šešėlinio verslo masto. Pašnekovės manymu, šešėlinio verslo mastai yra nemenki, ypač tarp mažų kabinetų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2013–2014 m. vykdė projektą „Baltieji chalatai“, kurio metu buvo siekiama užtikrinti pajamų už teikiamas medicinos paslaugas apskaitymą privačiose medicinos įstaigose. Pagrindinis ir dažniausiai nustatomas pažeidimas, kontroliuojant odontologijos paslaugas teikiančias įmones, yra pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas.

Pasak VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Dianos Šalomskienės, odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse (dažniausiai deklaruojančiose nuostolingą veiklą) nustatyti reikšmingi neatitikimai. Įmonės dalį sąnaudų (pavyzdžiui, remonto) priskyrė leidžiamiems atskaitymams bei neteisingai paskirstė veiklos sąnaudas, tenkančias apmokestinamoms ir neapmokestinamoms pajamoms.

Kontrolės metu taip pat buvo nustatyti privačių poreikių tenkinimo atvejai bei darbuotojų gautos pajamos natūra (apmokėjimas už komandiruotes, studijas, įmonės automobilio naudojimas, neatlygintinas naudojimasis įmonės nekilnojamuoju turtu ir kt.), taip pat nustatytas buhalterinėje apskaitoje deklaruojamas ne visas mokamas darbo užmokestis. Visgi nuo projekto vykdymo pradžios odontologijos įmonių deklaruojamos pajamos išaugo nuo 65,1 mln. eurų 2013 m. iki 92,6 mln. eurų 2015 m., arba 47 proc.

„Po vykdyto projekto ir toliau stebimas teigiamas odontologijos įmonių sumokėtų mokesčių pokytis. Per paskutinius metus stebimas 90 proc. sumokėtų mokesčių sumos didėjimas nuo 4,1 mln. eurų 2013 m. iki 7,8 mln. eurų 2016 m.“, - teigė D.Šalomskienė. Ir toliau kontrolės veiksmams atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias atsižvelgiant į projekto metu nustatytų pažeidimų tendencijas, naudojama visa informacija, įvertinant VMI duomenų bazėse kaupiamą informaciją (mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų duomenis, mokesčių mokėtojų registracijos duomenis ir pan.) bei juridinių asmenų ir gyventojų gautus pranešimus apie galimus mokesčių įstatymų bei kitus pažeidimus.

Per 2016 m. po atliktų patikrinimų šio sektoriaus įmonėms buvo papildomai priskaičiuota ar mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo 466 tūkst. eurų, nustatyti keli nelegalaus darbo atvejai.

Komentarai ()