Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įgyvendinto IV-ojo tarptautinio „Eurostudent“ tyrimo duomenimis studentų uždirbamų lėšų pakaktų padengti vos 36 proc. mėnesio išlaidų, studentai mokymuisi skiria ketvirtadaliu mažiau laiko nei numatyta studijų programose ir tik 46 proc. studentų studijos yra svarbesnės nei kita veikla.

Tarptautinis tyrimas „Eurostudent“ kas trejus metus vykdomas 25-iose Europos šalyse, siekiant atskleisti pagrindines Europos studentų socialines ir ekonomines aplinkybes, studentų gyvenimo sąlygas, mobilumo, studijų kokybės bei kitus aspektus.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog nuo 2007 m. labiausiai augo studentų išlaidos būstui, mokesčiui už studijas, transportui – atitinkamai 74, 31 ir 38 proc., tuo tarpu išlaidos medicinos paslaugoms ir studijoms reikalingų medžiagų įsigijimui mažėjo. 44 proc. studentų nurodė esantys patenkinti savo finansine padėtimi, tačiau pastebima, jog ne Vilniuje ir ne Kaune studijuojančiųjų finansinė situacija prastesnė – tik 8 proc. studentų nurodė, kad finansinė padėtis juos visiškai tenkina.

„Lyginant su 2007 m. atlikto Eurostudent III tyrimo duomenimis, 2010 m. studentų pajamos išaugo 15 proc., išlaidos didėjo iki 20 proc. 2010 m. vidutinės studentų pajamos per mėnesį siekė 991 Lt, iš kurių paties studento uždirbamos pajamos - 377 Lt, išlaidos – 1039 Lt. Per šį laikotarpį 25 proc. sumažėjo studentų stipendijos, ženkliai išaugo studentų skaičius, itin prastai vertinantis savo finansinę situaciją. Studentams nepakanka lėšų daugiau nei pusei būtinų išlaidų, tuo tarpu darbas, siekiant padengti būtinas išlaidas, yra ne visada suderinamas su studijomis, todėl natūralu, kad studijos daugumai studentų tampa nebe prioritetu.“ – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark. „Būtina ieškoti šios problemos sprendimų, nes dėl įtemptos studentų finansinės situacijos labiausiai kenčia aukštųjų mokyklų absolventų išsilavinimo kokybė“.

Nuo 2007 m. mažėjo valandų skaičius, skiriamas studijoms ir savarankiškam mokymuisi. Tyrimo duomenimis, 2010 m. studentai studijoms skyrė vidutiniškai iki 30 val. per savaitę –  ketvirtadaliu mažiau nei numato studijų programos. 50 proc. apklaustųjų teigė, jog kita veikla jiems yra svarbesnė arba tiek pat svarbi kiek ir studijos.

Vertindami kaip aukštosiose mokyklose užtikrinama studijų kokybė, net 53 proc. studentų nurodė, jog pareiškus nuomonę studijų kokybės klausimais nesulaukiama jokio atgalinio ryšio. Studentai taip pat nurodė pasigendantys informacijos apie absolventų įsidarbinamumą, vidutinį absolventų darbo užmokestį pabaigus studijas, suinteresuotų šalių nuomonės apie studijų kokybę bei aukštosios mokyklos įvertinimo rodiklius.

Tyrimas taip pat atskleidė užsienio kalbų mokymo spragas – mažiau nei pusė apklaustųjų nurodė, jog moka kurią nors užsienio kalbą „labai gerai“ arba „gerai“. Bet tuo pačiu metu studentai nepakankamų užsienio kalbos įgūdžių nelaiko kliūtimi studijuoti užsienyje. Vertinant studentų mobilumą, nuo 2007 m. beveik du kartus padidėjo magistrantų, tačiau sumažėjo bakalauro pakopos studentų mobilumas. Tik 5 proc. studentų studijavo užsienyje pagal mainų programas, nors iki 2010 m. Lietuva buvo įsipareigojusi pasiekti 10 proc. mobilumo rodiklį. Kaip vieną iš didžiausių kliūčių mobilumui studentai nurodė nepakankamą programos finansavimą – daugumoje šalių gaunamos stipendijos nepakanka.

Eurostudent IV tyrimo reprezentatyvią apklausą pagal LSAS užsakymą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo duomenų analizę atliko Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka. Tyrime dalyvavo 1004 studentai. Eurostudent tyrimas atliekamas 25 Europos šalyse, numatoma ketvirtojo projekto pabaiga ir galutinės analizės pateikimas – 2011 m. ruduo. Lietuvoje šis tyrimas įgyvendinamas nuo 2005 m., projektą vykdo Lietuvos studentų atstovybių sąjunga. Su tyrimo duomenimis ir analize galima susipažinti interneto svetainėje www.eurostudent.lt.

Komentarai (0)