Estų ekonomistas: siekimo įsivesti eurą procesas yra svarbesnis už patį tikslą (0)
Pastangos įsivesti eurą tokiose valstybėse kaip Estija ar Lietuva atneša šalių ekonomikai daugiau naudos nei pats bendros valiutos įsivedimo faktas. Taip mano žinomas SEB banko Estijoje vyriausiasis ekonomistas, buvęs šios šalies premjero patarėjas ekonomikos klausimais Hardo Pajula.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jo teigimu, euro įsivedimas tokiose mažose rinkose kaip Baltijos šalys yra neišvengiamas, tačiau jis atlieka labai svarbią funkciją – sutelkia politines jėgas ir vienija jas bendram ekonominiam tikslui.
Estijos prekybos rūmų kvietimu Lietuvoje viešėjusio H.Pajula nuomone, greičiau įsivesti Europos Bendrijos valiutą jo šaliai padėjo ne tiek sėkmingesnė finansų politika, kiek pirmiausia didesnis estų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pozityvesnis požiūris į valdžios sprendimus: „Estijos mokesčių mokėtojai labiau nei latviai ar lietuviai linkę bendradarbiauti su valstybės institucijomis“, - sakė ekonomistas.
Visgi H.Pajula pripažįsta, kad jo šalies kelią iki euro sutrumpino ir nuo politikų bei rinkėjų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, palankesnė geografinė padėtis. Anot jo, pastaraisiais metais Estijos ekonominį pagyvėjimą labiausiai skatino Švedija, per paskutiniuosius 40 metų patyrusi didžiausią ekonomikos augimą tarp Skandinavijos šalių.
„Estijos ekonomiką palyginčiau su karšto oro balionu, kurio skrydžio kokybė priklauso nuo į jį leidžiamo oro temperatūros. Šiuo metu iš Švedijos į Estijos oro balioną plūsta šiltas oras“,- kalbėjo H.Pajula.
Jis pabrėžė, kad tiek Estijai, tiek Lietuvai euro įsivedimas – neišvengiamas žingsnis, todėl skaičiuoti jo minusių net neverta: „Norėdama išlikti konkurencinga, maža Estijos ekonomika neturėjo jokių kitų alternatyvų kaip tik prisijungti prie didesnės sistemos“, - teigė ekonomistas.
Žvelgdamas į Estijos ir viso Baltijos regiono ekonomikos ateitį, ekonomistas akcentavo, kad pasaulinės rinkos šiuo metu yra kaip niekuomet tampriai susijusios, todėl teikti ilgalaikes prognozes darosi vis sudėtingiau: „Pavyzdžiui, Estijos ekonomika stipriai priklauso nuo Švedijos, Švedijos – nuo Vokietijos, o šios – nuo besivystančių rinkų ir Jungtinių Amerikos Valstijų“,- sakė H.Pajula. Jo teigimu, artimiausiu metu dairytis į tai, kas vyksta šiose rinkose bus svarbu visoms Baltijos valstybėms.
Savo mintimis Hardo Pajula dalinosi Estijos prekybos rūmų Lietuvoje surengtoje apskrito stalo diskusijoje „Estijos medaus mėnuo su euru ir jo įtaka Lietuvai“. Renginyje taip pat dalyvavo „DnB Nord“ grupės vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka. Diskusiją moderavo Estijos prekybos rūmų Lietuvoje primininkas, tarptautinės advokatų kontoros VARUL vadovaujantis partneris Lietuvoje Robert Juodka.