Gąsdinančios panikos atakos stipriai sunkina gyvenimą - ką daryti tokiais atvejais? ()
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net ketvirtadalis Europos gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų, nuo 20 iki 40 proc. pas šeimos gydytojus besikreipiančių kaip pagrindinę priežastį nurodo psichikos sutrikimus, tarp kurių dažniausiai pasitaiko depresija, o antroje vietoje – nerimo sutrikimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak „Nerimo klinikos“ psichologės Ievos Žvinienės, nerimas gali kilti dėl savo jausmų slopinimo, trauminių patirčių, paveldimumo, taip pat kaip somatinių ligų simptomas.
„Iš esmės panikos ataka – susikaupusios įtampos iškrova. Tai – universalu, o štai įtampos turinys – individualus, nes jis susijęs su asmeninėmis žmogaus gyvenimo patirtimis, vyraujančiais jausmais, įprastais reagavimo į sunkumus būdais ir t.t. Neišgirsti ir neatliepti nuosavi jausmai ir poreikiai kelia įtampą, nemalonius jausmus, kurių įvairiais būdais siekiame nejausti”, – teigia Ieva.
Panikos atakos gali trikdyti kasdienį gyvenimą, o nežinant apie jas, gali kilti baimė, kad ši ataka yra pavojinga gyvybei. Panikos ataka gali pasireikšti keliais simptomais: dusuliu, galvos svaigimu, galūnių dilgčiojimu, nerealumo pojūčiu, padažnėjusiu širdies plakimu, skausmu krūtinės srityje, drebuliu.
„Panikos ataka gali labai išgąsdinti, bet nėra nustatyta atvejų, kad per panikos ataką ištiktų infarktas, insultas, žmonės išprotėtų ar nualptų. Tai dažniausios baimės, kurios jaučiamos kaip realios grėsmės, bet nėra pavojingos gyvybei”, – pasakoja Darja Norbutė.
Vis dėlto yra svarbu žinoti, kaip elgtis panikos metu, kad greičiau praeitų minėti simptomai. Pasak psichologės Darjos, pirmiausia, svarbu ne bėgti nuo savo pojūčių ar stengtis jų išvengti, o suprasti, kad tai, kas su manimi vyksta – tai panikos ataka.
„Dažno žmogaus reakcija į panikos ataką – tai panikos ataką primenančių vietų, situacijų vengimas ar net bandymas nekreipti dėmesio į tai, kas su juo tuo metu vyksta. Deja, taip jų išvengti tikrai nepavyks ir tokiu būdu nerimas dėl panikos atakų dar labiau stiprėja.
Svarbiausia panikos atakos metu – sureguliuoti kvėpavimą. Panikos atakos metu kvėpavimas yra per dažnas, paviršinis. Dėl per dažno kvėpavimo atsiradęs per didelis deguonies kiekis kraujyje sukelia fizinius simptomus: padažnėjusį širdies plakimą, silpnumą ir kt., kurie vėliau žmogaus yra interpretuojami kaip pavojingi sveikatai ar net gyvybei.
Sureguliuoti kvėpavimą, reiškia jį sąmoningai sulėtinti stengiantis ilginti iškvėpimą, „nepaleisti“ kvėpavimo savieigai. Kvėpavimo sulėtinimui gali padėti ir birželio mėnesį pasirodysiančioje „Ramu“ programėlėje pasiūlyti kvėpavimo pratimai“, – dalinasi Darja.
Kūnas pavargsta po patirtos panikos atakos, tad svarbu po jos stengtis atsipalaiduoti, taip pat geriau suprasti panikos atakos priežastis, pagalvoti, kas šiuo metu vyksta gyvenime, kas galėjo iššaukti šią panikos ataką. Taip pat svarbu, kad aplinkiniai žinotų, kaip reaguoti, kai žmogus patiria panikos ataką.
„Pirmiausiai – neišsigąsti. Visa kita priklauso nuo artimųjų asmeninių savybių, patirčių – vieni gali labiau įsitraukti ir supratingai reaguoti, bandyti suprasti, kas su artimuoju vyksta ir, galbūt, padėti ištverti ar palengvinti panikos ataką ar nukreipti profesionaliai pagalbai.
Kitiems nepavyksta išbūti su savo jausmais, kurių tikrai įvairių kyla. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti savimi. Visais atvejais svarbu ne kaltinti artimojo, ne reikalauti „susiimti” ar „būti stipriam”, o paieškoti tiek profesionalios informacijos apie jo problemą, tiek asmeniškai nuoširdžiai pasidomėti, ką patiria artimasis”, – teigia Ieva.
