Paviešintas slaptas G.Žukovo interviu apie II pasaulinį karą (Video) (18)
Rusijos televizija trečiadienį pirmąkart parodė interviu su vienu iš svarbiausių Raudonosios armijos vadų per Antrąjį pasaulinį karą, kuriame jis pripažįsta, kad Sovietų Sąjunga buvo atsidūrusi prie pralaimėjimo slenksčio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1966 m. duotame interviu, kuris niekada anksčiau nebuvo rodytas, Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas pripažino, kad jo šalis vos nepralaimėjo karo su nacistine Vokietija 1941 m., taip pat skundėsi dėl blogo kovinių operacijų planavimo ir atskleidė savo nesutarimus su tuometiniu SSRS diktatoriumi Josifu Stalinu.
Interviu buvo parodytas tuo metu, kai Maskvoje ruošiamasi gegužės 9 d. paminėti nacistinės Vokietijos sutriuškinimo 65-ąsias metines. Panašu, kad Rusija pastaruoju metu ryžosi sulaužyti kai kuriuos tabu, susijusius su Sovietų Sąjungos vaidmeniu Antrajame pasauliniame kare.
G.Žukovas sakė, kad 1941 m. spalį Raudonosios armijos generolais abejojo, ar Vermachto puolimą pavyks sustabdyti prie Možaisko gynybos linijos į vakarų nuo Maskvos ir išvengti vokiečių įsiveržimo į Sovietų Sąjungos sostinę.
"Ar vadai tikėjo, kad sugebėsime išlaikyti tą gynybos liniją ir sustabdyti priešą? Turiu atvirai pasakyti, kad nebuvome visiškai įsitikinę, - maršalas sakė duodamas interviu Sovietų Sąjungos rašytojui Konstantinui Simonovui. - Buvo galimybių sulaikyti priešakinius priešo dalinius, tačiau jeigu jis būtų greitai pasiuntęs pagrindines pajėgas, jas būtų buvę sunku sustabdyti."
Rusijos valstybinės televizijos "Pervyj kanal" parodytame reportaže G.Žukovas pasakojo, kaip gripu susirgęs Stalinas iškvietė jį į Maskvą 1941 m. spalį, reikalaudamas išgelbėti byrančią gynybą Vakarų fronte netoli Maskvos.
"Atvykau į Maskvą vakare ir iškart nuėjau į Stalino apartamentus. Stalinas sirgo gripu, tačiau dirbo, - sakė maršalas. - Jis man parodė fronto žemėlapį ir pareiškė: "Pažiūrėkite, kokia padėtis susiklostė Vakarų fronte. Negaliu gauti nei vieno aiškaus raporto, kas ten dabar vyksta. Kur mūsų pajėgos?'"
Pasak G.Žukovo, atvykęs į frontą jis sužinojo, jog iki tol sutelktos gynybos pajėgos buvo "visiškai nepakankamos".
"Padėtis buvo nepaprastai pavojinga. Iš esmės visi keliai į Maskvą buvo atviri, - sakė jis. - Mūsų kariai Možaisko gynybos linijoje nebūtų galėję sustabdyti priešo, jeigu jis pajudėtų į Maskvą."
"Paskambinau Stalinui. Pasakiau, jog kuo skubiausiai reikia užimti Možaisko gynybos liniją, nes kai kuriuose Vakarų fronto ruožuose iš esmės nėra sovietų karių", - pridūrė G.Žukovas.
Tuojau po to Stalinas paskambino G.Žukovui ir pranešė, kad skiria jį Vakarų fronto vadu.
Po pergalės Antrajame pasauliniame kare Stalino santykiai su G.Žukovu pašlijo dėl pastarojo populiarumo. Įtarus diktatorius skyrė maršalui įvairius nesvarbius postus Odesoje ir Urale, tačiau G.Žukovas suėmimo išvengė.
1945 m. G.Žukovui buvo suteikta garbė vadovauti Raudonosios armijos pergalės paradui Maskvos Raudonojoje aikštėje, į kurią maršalas įjojo baltu žirgu. Kai kurie istorikai mano, jog Stalinas pavydėjo charizmatiškam generolui ir baiminosi, kad šis gali mėginti užimti jo vietą.
Po J.Stalino mirties 1953 m. G.Žukovas vadovavo Gynybos ministerijai, tačiau tebebuvo laikomas kontroversišku veikėju, o sovietų pareigūnai nurodė sunaikinti to maršalo interviu įrašą. Vis dėlto viena jo kopija išliko archyve.
Pasak G.Žukovo, neabejotina, kad nacių pajėgų pralaimėjimą prie Maskvos iš dalies nulėmė itin atšiaurūs Rusijos orai, tačiau Vermachtas "pervertino save ir nepakankamai įvertino sovietų karius."
Kalbėdamas apie Sovietų Sąjungos pergalės priežastis, maršalas nė karto nepaminėjo J.Stalino, kuriam nacių pajėgų įsiveržimas į šalį buvo netikėtas.
Suprantantys rusiškai gali peržiūrėti ir patys išklausyti pilną G.Žukovo interviu. Jeigu nerodys video, jį galima surasti kanalo 1tv svetainėje.
Rusija per kelis pastaruosius mėnesius žengė kai kurių atsargių žingsnių, viešindama kai kuriuos prieštaringai vertinamus Antrojo pasaulinio karo istorijos faktus, ypač paskelbusi internete archyvinius dokumentus, susijusius su NKVD vykdytomis masinėmis į nelaisvę paimtų Lenkijos karininkų žudynėmis Katynėje 1940 m.
