[Išsami tema] Kodėl JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą taip vėlai – tik 1917 metais? Amerikiečių kariai buvo praminti „tešlos berniukais“, kurie pateko į naktinius Paryžiaus spąstus (Foto, Video) ()
Izoliacija buvo sena JAV tradicija. Nuo Džordžo Vašingtono laikų amerikiečiai stengėsi išlikti atokiau nuo didžiųjų pasaulio konfliktų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai įsiplieskdavo Europos konfliktai, kaip dažnai nutikdavo, JAV skelbdavo neutralumą ir izoliaciją. Kam įsitraukti į Europos savęs naikinimą?
Kai šaltakraujiškai buvo nužudytas Austrijos-Vengrijos erchercogas Franzas Ferninandas ir įsiplieskė pražūtingiausias karas žmonijos istorijoje, pirminė JAV reakcija, kaip įprasta, buvo neutralumas.
Kaip imigrantų tauta, Jungtinėms Valstijoms būtų sunku pasirinkti pusę. Nepaisant akivaizdžių istorija ir kalba pagrįstų ryšių su Britanija, daug JAV piliečių Vokietiją ir Austriją-Vengriją laikė savo tėvyne. Sąjungininkų arba centrinių jėgų parama galėjo sukelti susiskaldymą JAV visuomenėje.
Pirmosiomis karo dienomis, kai Britanija ir Prancūzija kovojo prieš Vokietiją, Amerikos lyderiai nusprendė, kad nacionalinis interesas yra tęsti prekybą su visomis šalimis kaip anksčiau. Neutrali tauta negali vienai pusei įvesti embargo ir tęsti prekybos su kita bei išlaikyti neutralaus statuso.
Be to, Jungtinių Valstijų prekybininkai ir gamintojai baiminosi, kad boikotas sužlugdys Amerikos ekonomiką. Didžioji Britanija, turinti galingą laivyną, turėjo kitą nuomonę.
Didžiosios Britanijos strategijos dalis buvo įvesti blokadą Vokietijai. Amerikos prekyba su Centrinėmis valstybėmis tiesiog negalėjo būti leistina.
Blokados rezultatai buvo stulbinantys: 1914–1916 m. JAV prekyba su Anglija ir Prancūzija išaugo daugiau nei tris kartus, o prekyba su Vokietija buvo sumažinta daugiau nei 90 procentų. Būtent tokia padėtis paskatino vokiečius pradėti povandeninį karą jūroje prieš amerikiečius.
1917 m. balandžio 2 d. prezidentas Woodrow Wilsonas atvyko į bendrą Kongreso sesiją prašydamas paskelbti karą Vokietijai. Wilsonas nurodė, kad Vokietija pažeidė savo įsipareigojimą sustabdyti neribotą povandeninį karą Šiaurės Atlante ir Viduržemio jūroje, taip pat Vokietijos bandymus suvilioti Meksiką į aljansą prieš JAV.
1917 metų balandžio 4 dieną JAV Senatas balsavo už karo paskelbimą Vokietijai. Po dviejų dienų rūmai sutiko. Vėliau 1917 metų gruodžio 7 dieną JAV paskelbė karą Vokietijos sąjungininkei Austrijai-Vengrijai.
Pirmasis ir svarbiausias mobilizacijos sprendimas buvo kariuomenės dydis. Kai Jungtinės Valstijos įstojo į karą, kariuomenę sudarė 200 000 karių – vargu ar pakankamai, kad padarytų lemiamą įtaką Europoje. Tačiau 1917 m. gegužės 18 d. buvo paskelbta mobilizacija ir skaičiai buvo sparčiai didinami.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad JAV sutelks milijono karių kariuomenę. Tačiau skaičius buvo daug didesnis. Iš viso Pirmajame pasauliniame kare tarnavo apie 4,8 mln. amerikiečių. Apie 2 mln. jų atvyko į Prancūziją, o 1,4 mln. dalyvavo kariniuose veiksmuose fronte.
Pirmosios JAV priimtos karinės priemonės buvo skirtos jūrose. Bendros anglų-amerikiečių operacijos buvo labai sėkmingos stabdant vokiečių povandeninius laivus.
Tęsinys kitame puslapyje: