Mokslininkai atskleidė, kodėl žmonės tiki Dievą

Aidai, nesu tikras, ką turi galvoj sakydamas - piktžodžiauja pamokslo įtakoje. Gal galėtum pateikti pavyzdį? Dėl apsėdimo ir nuodėmių atleidimo, vistiek negaliu tiksliai atsakyti. Mes VISI nuodėmingi, tai, kad mum atleidžiama, yra MALONĖ. Galbūt tau bus atleista, galbūt ne. Kodėl manai, kad esi apsėstas? Šetono įtakoje esame mes visi, nes turime mirtingą kūną ir pasaulis vistiek šetono valdžioje. Kaikurie tiesiog stengiasi atsispirti gundymams, vieni sėkmingai, kiti nelabai. Na o apie demonų išvarymus biblijoje ne per daugiausiai parašyta, bet tuose keliuose pavyzdžiuose, kur Jėzus išvarė demonus iš žmogaus, tai žmogus praktiškai negalėjo savęs kontroliuoti. Nemanau, kad apsėstas gali numanyti esąs apsėstas, juolab apie tai skelbtis kitiems. Bet čia tik mano nuomonė, o biblijoje tik tiek, kiek sakiau, parašyta. Jeigu nieko neužmiršau pasiūlyčiau apsilankyti protestantų bažnytėlėj, sudalyvauti mišiose sekmadienį, bet vat bėda, kad nelabai žinau, kokia vietinė bendruomenė labiausiai laikosi Dievo žodžio ir gyvena pagal bibliją. Reiktų pasidomėti, pasiskaityti internete. Jeigu nori, galėčiau paieškot, tik reiktų žinot man, iš kokio miesto esi. Shark, tai ne interpretacija. Aš nieko neinterpretavęs parašiau žodis į žodį, kas parašyta tame skyriuje. Pasikartosiu dar kartą, šį kartą - orginalas: 6 Nes štai ką Galybių VIEŠPATS pasakė: „Iškirskite jos medžius ir supilkite apgulos pylimą prieš Jeruzalę. Ji yra miestas, paskirtas bausmei, – jos gatvėse visur tik priespauda! 7 Kaip iš šaltinio trykšta vandenys, taip iš josios plūsta nedorumas. Smurtas ir plėšimas joje siaučia, ligos ir žaizdos visuomet man prieš akis. 8 Leiskis pamokoma, Jeruzale, kad neatsitraukčiau nuo tavęs pasibjaurėjęs ir nepaversčiau tavęs tyrais, – žeme, kurioje niekas negyvena“. (...) Štai VIEŠPATIES žodis pasidarė jiems pajuoka, – į jį polinkio jie neturi (...) 13 Nuo mažiausio iki didžiausio, jie visi iki vieno – gobšūs savanaudžiai; nuo pranašo iki kunigo, jie visi – apgavikai. 14 Mano tautos žaizdas jie tik apgydo, kartodami: „Viskas gerai! - Viskas gerai!“ – nors nėra gerai. 15 Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus darbo, tačiau jie nesidrovi nei nežino, ką reiškia iš gėdos parausti. Todėl jie kris tarp žūvančiųjų, jie sukniubs, kai aš juos bausiu, – sako VIEŠPATS. (...) 20 Kam gi man smilkalai iš Šebos ir kvapieji meldai iš tolimo krašto? Man ne prie širdies jūsų deginamosios aukos, nemalonios man jūsų atnašos. Priežastis, kodėl Dievui ŠIUO METU nepatinka atnašos, aiškiai nurodyta viršuje... O jei tauta klauso, tai žinoma, kad Dievui patinka atnašų kvapas. Be to, 13 - 15 eilutės labai aktualios dabartiniems laikams

Žiūriu jau labai nukrypot į smulkmenas. Bet esmė kas esam, ką čia veikiam ir ar kas bus po mirties klausimai yra atviri. Jiems atsakyti prikurta visokių variantų religijų pavidale. Nors realiai jos apie tai nieko nežino. Tai tik versijos, hipotezės be įrodymų. Ar yra kažkas daugiau už suvokiamos visatos ribų taip pat visiškai neaišku. Nėra jokios galimybės tai nustatyti. Vienodai galimi abu variantai yra ir nėra. Vienareikšmiškai teigti kad nėra lygiai taip pat kvaila kaip teigti kad yra. Tiesiog nežinom. Bet gyvenimas teka sava vaga nepriklausomai tam yra kažkokie atsakymai ar ne. Tai nieko nekeičia. Visai gyvai gamtai vienodai yra dievas ar ne.

Kas liecia piktzodziavima, Tomai, tai as asmeniskai esu girdejes tik keiksmus Dievo atzvilgiu. Del apsedimo neblogai paaiskinai. Tik jei mes Setono itakoje, tai kas kaltas - Setonas ar mes? I pamaldas neisiu, labai nejauku ten man.

Straipsnis apie religijos sociologiją, o komentarai kaip Vasaros 5 palatoj vienok...

Gali keikti Dievą, gali keikti Jėzų, jis pats sako, kad tokiam dar gali būti atleista. Bet jeigu piktžodžiausi Šventąjai Dvasiai, tai tu pasmerktas. Piktžodžiauti Šv. Dvasiai nėra taip paprasta - Tam reikia iš pradžių gauti tikėjimo dovaną, supratimą, išminties, ir galiausiai nuo to nusisukti. Tai reiškia, kad žmogus pasipriešina Dievo kvietimui, atmeta tą, ką suvokė, t.y. Priešinasi Šv. Dvasios veikimui. Pvz žmogus įtikėjęs ir gavęs visą informaciją apie Dievą, evangeliją, perskaitęs bibliją, t.t. po 10 metų pasakytų, kad visa tai nesamonė - pasipriešintų Dvasios veikimui, nors jam buvo leista sužinoti tą, ko dauguma nežino ir nenori žinot... Nors manau, kad tai nutinka retai, bet Dievas sako, kad gali nutikti. Tokiu atveju žmogus sau įsirašo rimčiausią nuodėmę, kuri nebus atleista. Kad mes šetono įtakoje, esame kalti patys, nes jau nuo pat Adomo ir Ievos laikų mes paklūstame šetono gundymams, todėl Dievas leidžia jam daryti mums įtaką. Pirmieji žmonės dar turėjo pasirinkimą, dabar ne visi jį turi. Neturintys neturi jokio šanso sugrįžti pas Dievą. Tokie biblijoje dar vadinami velnio vaikais. Vytautai, įtaka gyvenime yra - dėl mūsų gyvenimo būdo ir nepaklūsnumo mes gauname tą, ką turime - karinius konfliktus, teroro išpuolius, gamtos stichijas. Visa tai - Dievo bausmė.

Aciu uz atsakymus, Tomai.

Na, čia toks Jūsų požiūris. Mano kitoks. Be to, jeigu gerai prisimenu, pats nesenai turėjote reikalų su kažkokia dvasia...

Lygiai taip pat ramiai ir užtikrintai aš galiu sakyti priešingai. Jūsų tiesa - tai mūsų asmeninis reikalas. Ateitis viską parodys

Kaip aš sakau: jei dievas yra, tai jis šiknius arba jam visiškai nusišikt. Jei dievui rūpėtu, tai nebūtų nei karų, nei neteisybės - jam visiškai nusišikti ant visko. Jei nekaltiems žmonėms karą siunčia kaip bausmę, reiškia dievas yra visiškas šiknius - panašiai aš elgiuosi žaisdamas simcity ant miesto pasiūsdamas uraganą. Tikėjimas į dievą kaip į mąstančią ir sąmonę turinčią butybę, gyvenančią kažkur danguje pats savaime verčia suabejoti jo Dieviškumu, kuomet jis toks panašus į žmogų. Žmogaus netobulumas atspindi dievo netobulumą jį kuriant. Jei dievas daro klaidas, tai jo mokymai taip pat kelia abejonių . Aš visas religines knygas vertinu kaip grožinės literatūros veikalus. Visi tie Jėzaus, Mahometo ar kitų pranašų mokymai tėra kažkur seniau girdėti pasakojimai, aplipdyti savais išsigalvojimais, o plečiantis jų pradėtai religijai tų pasakojimų ir išsigalvojimų tik daugėjo. Ta pati nekalto Jėzaus prasidėjimo ir prisikėlimo po mirties istorija sutinkama ir kituose politejistiniuose tikėjimuose. Visas tas kiekvienos religijos senų iki tol buvusių pasakojimų, tikėjimų maišymas, perrašymas, pritaikymas pagal rašiusiujų nuožiūras, savų idėjų primaišymas primena kičą ir neleidžia tikėti religijų dieviškumu, nes "dievo žodis" nuolat kinta.

Dievas mus sukūrė tobulus ir davė visišką apsisprendimo laisvę. Mes patys, būdami nepaklusnūs, užsitraukėme sau netobulumą. Dievo dėl to nereikia kaltinti. Be to, nekaltų žmonių nėra. Ir Dievo žodis (biblija) nekinta. Gali lyginti seniausius turimus raštus, jie atitiks tą bibliją, kurią šiais laikais skaitome.

Jūs kalbat apie smarkiai žmonių patobulintą religiją, kuri neturi visiškai NIEKO bendro su Dievo mokymu... Tikras Dievo tarnas geriau sėdės kalėjime, nei eis žudyti kitų žmonių

Kūdikiai pagal katalikus, kaip sakant ginsta iškart su nuodeme (ir krikštas aišku ją nuplauna todėl jie verti, to kad kažkoks durnelis į juos raketą paleido - tai teisinga dievo bausmė, už tai, kad gimė ne nekaltai, o iš natūralios sueities tarp vyro ir moters. Dievas sukūrė žmogaus kūną ir sielą. Dievas žmogų sukurdamas linkusį į nuodėmę padarė klaidą, kaip programuotojas savo kode palikęs saugumo skylę. Pats dievo neapmąstydamas apie žmogaus polinkį nusidėti verčia suabejoti dievo tobulumu ir neklystamumu. Sakai dievo žodis nekinta - tai kodėl yra stačiatikiai, romos katalikai, kodėl išsiskyrė protestantai, anglikonai ir daugelis kitų pakraipų - kurie tiki vienais veikalais, o kiti nepripažįsta. Kuris dievo žodis teisingas, ar tas kuriuo tiki Tu yra teisingas. Turbūt skaitai biblija ne originalo kalba - pats vertimas yra vertusių žmonių interpretacija. Biblija tėra pasakų rinkinys - H.C. Andersenas parašytų daug geresnį ir labiau apgalvotą šventą raštą.