Antarktidoje prasidės unikalaus zondo bandymai - ieškos gyvybės nežemiškuose vandenynuose po 10 – 19 kilometrų storio ledu ir sugebės riedėti ledo apačia ()
Kitą mėnesį BRUIE patvarumas bus bandomas lediniuose vandenyse netoli Casey Station, Antarktidoje. Pasinaudodamas savo plūdrumu, eigis prisispaudžia prie ledo apsivertęs ir rieda juo dviem ratais.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, inžinieriai BRUIE (
Saulės sistemoje yra palydovų, kurių gilius vandenynus dengia storas ledas. Tokie mokslininkai, kaip Kevin Hand, BRUIE projekto JPL vyr. mokslininkas, mano, kad šie palydovų vandenynai, kaip Jupiterio palydove Europa ir Saturno palydove Encelade, nežemiškos gyvybės ieškoti būtų išmintingiausia. Bet iš pradžių prisireiks atsparių povandeninių žvalgų, galinčių plaukioti nežemiškuose vandenynuose po 10 – 19 kilometrų storio ledu.
„Šiuos tolimus vandenynus dengiantis ledo skydas yra kai langas į po jais plytinčius vandenynus, ir ledo chemija gali padėti maitintis šių okeanų gyvybei. Žemėje ašigalius dengiantis ledas atlieka panašų vaidmenį, ir mūsų komandą itin domina, kas vyksta ten, kur vanduo liečiasi su ledu,“ sakė Handas.
Antarkties vandenys yra panašiausi į ledo dengiamas palydovų jūras, tad BRUIE technologijos bandymams jie tinka labiausiai. Metro ilgio dviratis plūdrus eigis gali riedėti ledo apačia ir rinkti duomenis apie svarbią vandens ir ledo ribą, kurią mokslininkai vadina „vandens-ledo sąsaja“.
„Supratome, kad gyvybė dažnai gyvena tokiose sąsajose, tiek dugno ir vandens apačioje, tiek ir vandens-ledo sąsajoje viršuje. Daugumai povandeninių aparatų šią sritį tyrinėti sudėtinga, nes juos gali pražudyti vandenynų srovės arba jie sunaudoja pernelyg daug energijos pozicijai išlaikyti,“ sakė vyr. inžinierius Andy Klesh. „Tuo tarpu BRUIE, panaudodamas savo plūdrumą, lieka prisitvirtinęs prie ledo apačios ir dauguma srovių jo neveikia. Be to, jis gali saugiai išsijungti, ir atgyti tik tada, kai reikia atlikti matavimus, taigi, jis nesunkiai gali ištisus mėnesius stebėti povandeninę aplinką.“
Per kelis lauko bandymus Antarktyje, eigį su paviršiumi jungs kabelis, kuriuo Handas, Kleshas, mech. inž. Dan Berisford ir Vakarų Australijos universiteto inžinierius Dan Arthur bandys savo instrumentus, tarp kurių ir dvi didelės raiškos tiesioginės transliacijos kameros.
„BRUIE bus keli moksliniai instrumentai, matuosiantys su gyvybe susijusius parametrus, tokius, kaip ištirpęs deguonis, vandens druskingumas, slėgis ir temperatūra,“ sakė Berisfordas, kuris, jeigu ankstyvieji bandymai pavyks, prijungs mokslinių tyrimų instrumentus. Bet gyvybę kituose pasauliuose, tokiose, kaip, tarkime Enceladas ar Europa, gali būti sunku išmatuoti. „Ten nusigavę, iš tiesų žinosime tik kaip aptikti gyvybę, panašią į esančią Žemėje. Tad, gali būti, kad labai stipriai besiskiriančius mikrobus atpažinti bus sunku“, pridūrė jis.
Nors komanda BRUIE anksčiau išbandė Aliakoje ir Arktyje, Antarktyje eigis bus bandomas pirmąkart. Remiama Australijos Antarkties Programos, komanda nukeliaus prie Casey stoties esančių ežerų ir pakrantės, kur išgręš lede skyles, per kuria nuleis BRUIE. Eigis gali netgi susirasti draugų – smalsūs pingvinai ir jūrų liūtai kartais tyrinėja, kaip mokslininkai gręžiasi per ledą.
Komanda tęs darbus su BRUIE, kol jis po ledu galės išbūti ne vieną mėnesį, naviguoti be kabelio ir tirti vandenyno gelmes. NASA jau konstruoja Europa Clipper zondą, kurį planuoja paleisti 2025 metais tirti Jupiterio palydovą Europą, taip dėdama pagrindą būsimoms misijoms, ieškosiančioms gyvybės po ledu.
www.jpl.nasa.gov