Absolventų įsidarbinamumo analizė: kur studijuoti, kad neliktum bedarbis ir daug uždirbtum (4)
Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į šiuos klausimus buvo bandoma atsakyti antradienio rytą Lietuvos pramonininkų konfederacijoje vykusiame Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo „Švietimo sistemos paruošiamų absolventų pasiskirstymas darbo rinkoje“ rezultatų pristatyme.
Renginyje buvo apžvelgtas atliktas tyrimas „Specialistų kvalifikacijos žemėlapio (absolventų įsidarbinamumo) analizė“.
Atsakymas, kaip gauti gerą darbą ir atlyginimą – magistro diplomas
Rezultatus pristatęs MOSTA metodininkas Povilas Grigas pastebėjo, kad paklausiausi darbo rinkoje yra kompiuterijos ir transporto paslaugų kolegijų absolventai bei kompiuterijos ir inžinerijos, inžinerinės profesijos bakalauro studijų absolventai.
Mažiausias galimybes įsidarbinti turi teisininkai, gyvosios gamtos mokslų kolegijų ir bakalauro studijų absolventai.
Kur kas paklausesni darbo rinkoje yra magistro studijų absolventai. Daugiausiai galimybių įsidarbinti turi saugos paslaugų, kompiuterijos, architektūros ir statybos, žurnalistikos ir informacijos, matematikos ir statistikos, teisės, socialinių ir elgsenos mokslų, verslo ir administravimo, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, fizinių mokslų, aplinkosaugos ir transporto paslaugų specialistai.
„Gyvosios gamtos mokslų bakalauro studijų srities absolventų įsidarbinamumas yra mažesnis už Lietuvos užimtumo lygį ir atlyginimas yra mažesnis už vidutinį, bet magistro pakopoje šios studijų srities absolventų įsidarbinamumas yra didesnis už Lietuvos užimtumo lygį abejais metais. Tokie patys duomenys yra ir teisės švietimo srityje. Galimas signalas, kad teisininkų darbo rinkoje reikia aukštos kvalifikacijos, nes antroje pakopoje (po magistro studijų) jie ir uždirba, ir galimybių įsidarbinti turi daugiau.
Magistrantai neretai yra turėję didesnę darbo patirtį nei bakalauro studijų absolventai, tad ir jų rezultatai yra geresni – jie lengviau randa darbus. Pastebime, kad visų švietimo magistro ir vientisųjų studijų absolventų įsidarbinamumas yra didesnis už Lietuvos užimtumo lygį 2012 ir 2013 metais. Kaip matyti, didžiausias galimybes įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą nei yra vidutinis Lietuvoje turi kompiuterijos studijų absolventai“, – rezultatus apibendrino P. Grigas.
Profesinių mokyklų absolventams įsidarbinti – sunkiau
Kalbėdamas apie profesinių mokyklų absolventų rezultatus jis išskyrė, kad šis mokymosi būdas turi tris lygius: povidurinis, vidurinis ir pagrindinis.
„Dažniausiai profesinių mokyklų absolventai yra jaunesni amžiumi, tad neretai jie gauna mažesnius atlyginimus ir turi mažesnes galimybes įsidarbinti. Įdomu tai, kad galimybių įsidarbinti profesinio mokymo absolventai turi net tokiose srityse kaip kompiuterija. Tačiau visi moksleiviai gali studijuoti toliau, tad didelių problemų ieškoti čia nereikėtų“, – patikino tyrimo atlikėjas.
Jei nori didesnio atlyginimo – dirbk studijų metu
Jis pastebėjo, kad magistro studijų absolventai 12 mėn. po studijų baigimo uždirba daugiausiai, tačiau vėliau atotrūkis tarp bakalauro studijų absolventų mažėja.
„Skirtumą galėjo lemti ne tik geresnis magistro laipsnio įvertinimas, bet ir tai, kad magistrai gali turėti didesnę patirtį nei bakalaurai“, – sakė P. Grigas.
Po tyrimo taip pat paaiškėjo, kad jaunesni nei 25 metų 2013 m. magistro studijų absolventai neturėję darbo patirties uždirba daugiau už bakalaurus. Daugiau uždirba tie absolventai, kurie yra dirbę studijų metu. Be to, tarp neturėjusių darbinės patirties bakalauro laipsnio absolventų įsidarbino tik kiek daugiau nei pusė (56 proc.) 12 mėn. po studijų baigimo.
Atliekant tyrimą visi duomenys buvo suskirstyti į keturias zonas pagal Lietuvos vidutinį atlyginimą ir Lietuvos užimtumo lygį. Į žaliąją zoną pateko tų specialybių atstovai, kurių atlyginimas didesnis už Lietuvos vidutinį atlyginimą, o įsidarbinimas didesnis už Lietuvos užimtumo lygį, geltonąją – tie, kurių atlyginimas mažesnis, o įsidarbinamumas geresnis, pilkąją – atlyginimas didesnis, o įsidarbinimas mažesnis, o raudonąją – tie, kurių ir atlyginimas, ir užimtumas yra mažesni nei vidutiniai rodikliai.
Dalį rezultatų galite pamatyti čia:
Bus prieinamas visiems
„Ši informacija yra reikalinga ir Švietimo ir mokslo ministerijai, ir aukštosioms mokykloms, kurios rengia specialistus darbo rinkai, ir darbdaviams, kurie ieško ir siūlo darbo vietas darbuotojams bei moksleiviams – artėja metas, kai jie turės pasirinkti savo studijų kryptį“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė
Specialistų žemėlapio parengimas yra vienas iš prioritetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos sričių, kurį rengia ŠMM, ŪM ir SADM. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 m. absolventų įsidarbinamumo – analizę.
Tyrime dalyvavo apie 245 969 žmonių. Specialistų kvalifikacijų žemėlapis padės įvertinti, kurių aukštųjų mokyklų absolventai yra patraukliausi darbdaviams, ir matyti esamą profesijų panoramą. Specialistų kvalifikacijų žemėlapis – tai iš įvairių duomenų šaltinių (SODRA, VMĮ, LDB, Gyventojų registras, Diplomų ir atestatų registras ir kt.) surinkti duomenys apie Lietuvos dirbančiųjų profesiją, išsilavinimą, karjerą, migraciją ir pan. ir patalpinti vienoje duomenų saugykloje, kuri būtų prieinama visiems norintiems ir teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę juos analizuoti.