Seimas pritarė aukštojo mokslo reformai (11)
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė aukštojo mokslo ir studijų reformą numatantį įstatymą. Naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymu įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Už įstatymą balsavo 71 parlamentaras, prieš – 29, susilaikė – 5. Nauja studijų finansavimo tvarka galios tik šiemet įstosiantiems pirmakursiams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Socialdemokratų, kurie labiausiai priešinosi įstatymo priėmimui, atstovė Birutė Vėsaitė siūlė naująją finansavimo tvarką taikyti nuo dar kitų mokslo metų, tačiau Seimas tam nepritarė.
Esamiems studentams ir toliau galios dabartinė tvarka.
Seimo patvirtinta reforma sukėlė nemažai diskusijų. Įstatymo rengėjai tikina, kad ji užtikrins kokybiškesnį mokslą, tačiau oponentų nuomone, mokslo ir studijų įstatymas gali pažeisti Konstitucijoje numatytą teisę į nemokamą mokslą geriausiems studentams, nes studijų krepšelį bus siekiama užsitikrinti dar mokykloje.
Įstatymas numato, jog pirmenybė užimti valstybės finansuojamas studijų vietas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus.
Valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms skiriamos pagal geriausiai vidurines mokyklas baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų sričiai.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas ir paskolų sistemą.
Prieš jas pasisakęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigė, jog ši naujovė įkalins studentus komercinių bankų paskolų ir palūkanų kalėjime. „Turėsime socialinę įtampą, neramumus ir didelę socialinę neteisybę“, – prognozavo V. Andriukaitis.
Paskolų sistemą palaikantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mantas Adomėnas teigė, jog patys studentai iš reformos labiausiai pageidavo paskolų sistemos. Be to, jo teigimu, tokia sistema yra visose civilizuotose šalyse.
Daliai valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai besimokančių studentų bus kompensuojama sumokėta studijų kaina.
Už mokslą nemokantys studentai po dvejų studijų metų neteks valstybės finansavimo, jei jų rezultatų vidurkis bus daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis nei to paties kurso studijuojančiųjų rezultatų vidurkis.
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turės sumokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.
Seimas taip pat pritarė Česlovo Stankevičiaus siūlymui, jog iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas, į finansuojamą vietą gali būti perkeliamas asmuo iš nefinansuojamos studijų vietos.
Dabar rotacija vyksta tik tarp valstybės finansuojamų ir iš dalies finansuojamų vietų.
Taip pat nuspręsta, kad studijų kainos dydis, kurį turi grąžinti pašalinti arba studijas nutraukę studentai, būtų nustatomas Vyriausybės ir diferencijuotas pagal atskirus atvejus, priklausomai nuo studijų nutraukimo priežasčių ir svarbių aplinkybių.
Mat, pasak Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Valentino Stundžio, ne visuomet studijos nutraukiamos dėl akademinių priežasčių.
Seimas ketvirtadienį pritarė ir pataisai, pagal kurią užsienio aukštųjų mokyklų filialai Lietuvoje valstybės nebus finansuojami.
Įstatymas taip pat numato, jog aukštųjų mokyklų valdymas iš Senato perduodamas taryboms, kurių pusę sudarys studentų, dėstytojų, universiteto administracijos, švietimo ministro ir Senato atstovai, o kitą pusę – visuomenės atstovai.
Įstatymui dar turės pritarti Prezidentas.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis yra teigęs, jog reformos pasekmės bus aiškios tik po metų, bet dabar joje yra „gerų planų“. „Šiandien matydami naujo Mokslo ir studijų įstatymo projektą, mes matome, kad mūsų siūlymai iš tikrųjų susilaukė atgarsio“, – aiškino jis.
Tuo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos narė Virginija Apanavičienė teigė, jog „Vyriausybės sumanyta aukštojo mokslo reforma yra ydinga, socialiai neteisinga ir pragaištinga visai tautai, valstybei bei griaunanti pačią sistemą“.
