Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, atsakydamas į opozicijos interpeliaciją, pripažįsta, jog vykdant reformą buvo atlikta klaidų, tačiau reformą sako iš esmės esant sėkmingą. Ministras vertina, jog nepaisant, jo žodžiais, kai kurių nesklandumų, ir kurie bus taisomi, su užduotimi diegiant reformą susitvarkyta sėkmingai.

"Reforma žengia pirmuosius žingsnius ir tęsis ne vienerius metus. Didelių permainų procese buvo identifikuota taisytinų dalykų. Yra ir toliau bus vykdoma nuolatinė reformos vyksmo analizė ir pasekmių stebėsena. Visa tai daro pertvarką valdomą ir prognozuojamą, lanksčiai reaguojant ir koreguojant išryškėjusius netobulumus", - atsakyme į interpeliaciją rašo ministras.

G.Steponavičius taip pat tvirtina, jog interpeliacijos autorių iškelti klausimai dėl reformos rezultatų pernelyg ankstyvi, nes pirmieji teigiami poslinkiai aukštojo mokslo sistemoje pasirodys tik po kelerių metų.

"Šiandien klausiama, ar reforma jau pasiekė tikslus, apie kuriuos buvo kalbama svarstant įstatymą. Nėra jokių abejonių, kad pirmosios permainos negalėjo išsyk sukurti nei daug didesnės kokybės, nei reikšmingai pagerinti aukštųjų mokyklų būklės. Pirmieji aiškūs rezultatai, kaip ir prognozavome, bus matomi 2012 m., o reformos tikslai bus pasiekti 2015 m.", - rašoma ministro atsakyme.

Interpeliaciją Liberalų sąjūdžio deleguotam ministrui surengė opozicinės Socialdemokratų, Darbo bei "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos, ją pasirašė 48 Seimo nariai

Interpeliacijoje - klausimai iš visų aukštojo mokslo sričių, pradedant valdymu ir baigiant studentų socialinėmis garantijomis.

Ministro klausiama, kodėl mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti, opozicijos teigimu, be strategijos, kodėl nebuvo atlikta aukštojo mokslo ir studijų padėties analizė, nenumatyti reformos padariniai ir rezultatai.

Ministras atsako, jog priešingai - mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti turint aiškius tikslus. "Modernizuodami mokslo ir studijų sistemą siekiame sudaryti sąlygas kilti aukštojo mokslo kokybei. Pagrindiniai reformos tikslai yra trys: kokybė, efektyvumas, prieinamumas. Švietimo ir mokslo ministerijos kaip reformos iniciatorės tikslas yra sudaryti sąlygas, kad visos suinteresuotos šalys ir plačioji visuomenė siektų kokybiškų mokslo ir studijų sistemos permainų ir kad tos permainos būtų įgyvendintos", - rašoma atsakyme Seimo nariams.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovo klausiama, kodėl abiturientams, kaip tvirtina opozicija, nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti egzaminams, neinformuojant apie stojamųjų rezultatų reikalavimus, kodėl po reformos į valstybės finansuojamas vietas atitinkamose specialybėse šiemet neįstojo menui, sportui talentingi abiturientai.

Dėl gabių abiturientų ministras atsako, jog stojusiesiems į menų studijas didelis svoris buvo suteiktas stojamajam egzaminui, kuriuo tikrinami specialūs jaunų žmonių gebėjimai, tačiau vien gabumų menui neužtenka - "aukštųjų mokyklų absolventams, kurie ateityje dirbs pedagoginį, administracinį ir kitokį žmonių interesams atstovaujantį darbą, privalu turėti universalų išsilavinimą ir kitas su brandžia asmenybe siejamas kvalifikacijas".

Todėl, pasak ministro, stojamųjų egzaminų metu būtina atsižvelgti ir į bendruosius stojančiųjų gebėjimus. 2009 m., kaip ir anksčiau, anglų ir užsienio kalbų dalykų pažymiai tam tikru balo nuošimčiu lėmė konkursinį balą, o specialiųjų gebėjimų įvertinimai stojant į muzikos, teatro, dailės studijų krypčių programas lėmė 70 proc. konkursinio balo, o stojant į audiovizualinio meno ir architektūros studijų krypties programas - 50 procentų.

Tarp klausimų ministrui - kodėl studijų paskolos esą brangiausios, o jų teikimo sąlygos prasčiausios visoje Europoje, kodėl nesilaikoma pažadų, jog studijų kreditai bus suteikiami ne už didesnes nei 6 proc. palūkanas, kodėl už studijas mokantys studentai negali gauti socialinių pašalpų.

Šis klausimas G.Steponavičiui viešojoje erdvėje buvo užduotas ne kartą. ŠMM vadovas yra atsakęs, jog kreditavimo sąlygos Lietuvoje - ne prasčiausios, o panašios kaip ir visoje Europoje, o palūkanų dalis, peržengianti 6 proc., bus kompensuojama.

Ministras atmeta ir interpeliacijoje nuskambėjusį teiginį, esą studijų finansavimo sistema didins socialinę atskirtį - jo pateiktais duomenimis, pakeitus tvarką, daugiau pirmakursių studijas pradėjo finansuojami valstybės, nei praėjusiais metais.

Ministras interpeliacijoje pateikia duomenis, jog šiemet už mokslą visiškai nieko nemokės 60 proc. pirmakursių, pernai tokių buvo 22,7 proc., 29,6 proc. studentų mokėjo dalinį 520 litų mokestį už semestrą, o visą kainą mokėjo 48 proc. įstojusiųjų. "Paminėtina, kad šiemet į valstybės finansuojamas vietas pateko daugiau kaip pusė į aukštąsias mokyklas stojusių abiturientų", - rašoma ministro atsakyme į interpeliaciją.

Ministro teigimu, naujoji studijų kreditavimo tvarka - palankesnė, nei anksčiau buvusi. "Pritaikyta nauja valstybės remiamų paskolų sistema studentams, patekusiems į mokamas vietas, šiemet pirmą kartą leidžia pasiskolinti studijoms lengvatinėmis sąlygomis - už mažesnes nei rinkos palūkanas ir be paskolos garantinių veiksnių. Anksčiau mokantieji už mokslą tokių galimybių neturėjo, todėl ir studijų prieinamumas buvo mažesnis", - rašoma atsakyme.

Taip pat klausiama, kodėl "pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, skiriant pinigines baudas tiems, kurie nutaria dėl įvairių priežasčių palikti studijas?".

Ministras į tai atsako, jog "norintieji pakeisti studijas neturės mokėti jokių baudų", o vieno semestro įmoką turės grąžinti tik studentai, studijas palikę viduryje semestro. "Studijų programos keitimo tvarka leidžia keisti studijų programą ir aukštąją mokyklą toje pačioje studijų srityje. Net norėdamas nutraukti studijas studentas neturės grąžinti jam skirto valstybės finansavimo, jei bus sėkmingai išlaikęs sesiją ir iš anksto deklaravęs savo ketinimą", - rašoma atsakyme.

Ministro teigimu, studijų įmoką už semestrą turės gražinti studentai, kurie nutrauks studijas nebaigę semestro ar išbraukti iš studentų sąrašų dėl nepažangumo, o pirmakursiams pirmo semestro studijas bus galima nuraukti be jokių sankcijų.

Opozicijai užkliūna ir reforma aukštųjų mokyklų valdyme - esą ji pažeidžia universiteto autonomijos principą. "Kodėl politizuojamas aukštųjų mokyklų valdymas į tarybas skiriant socialinius partnerius? Kodėl pažeidžiama Europos universitetų chartija, kuri saugo universitetų autonomiją?", - rašoma interpeliacijoje. Pakeitus vadovybės formavimo sistemą, mokslo įstaigos akademinė bendruomenė joje nebeturi daugumos.

Komentarai (4)