„Kinijai tai gyvybės ar mirties klausimas. Čia nėra vietos nuolaidoms“ (Video)  (1)

Turime būti pasirengę padaryti bet ką, kad apgintume savo suverenitetą, sakė buvęs Kinijos ambasadorius JAV Cui Tiankai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Taivanas yra gyvybės ar mirties klausimas visiems kinams. Turime būti pasirengę padaryti bet ką, kad apgintume savo suverenitetą, sakė buvęs Kinijos ambasadorius JAV Cui Tiankai. Honkongo žiniasklaidai duotame interviu diplomatas pabrėžė, kad „nėra vietos nuolaidoms“.

71 metų Cui Tiankai yra vienas svarbiausių pastarųjų metų Kinijos diplomatų ir ilgiausiai dirbęs Kinijos ambasadorius JAV – jis buvo 2013–2021 m. Pirmadienį buvo paskelbtas interviu su juo, atliktas Honkongo laikraščio „South China Morning Post“ sukurtoje internetinėje programoje „Talking Post with Yonden Lhatoo“. Interviu atsirado prieš pat prezidentų Xi Jinpingo ir Joe Bideno susitikimą San Fransiske.

Cui Tiankai pakomentavo dabartinius Kinijos ir JAV santykius, teigdamas, kad jie yra „per sudėtingi“, kad juos būtų galima atkurti per vieną dviejų valstybių lyderių susitikimą. Jis ypač pabrėžė Taivano klausimo svarbą šiems santykiams – demokratiškai valdomą salą, kurią Pekinas laiko Kinijos teritorijos dalimi ir atvirai pareiškia apie ketinimą ją užvaldyti – taikiai arba jėga.

Taivanas yra nacionalinio suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nacionalinės vienybės reikalas. Taigi Kinijai tai yra gyvybės ar mirties klausimas. (...) Čia nėra vietos nuolaidoms“, – sakė jis.  „Visiems kinams tai gyvybės ar mirties klausimas. Taigi turime būti pasirengę padaryti bet ką, kad apgintume savo nacionalinį suverenitetą“, - pabrėžė Cui Tiankai.

Cui pabrėžė, kad Pekinas ir toliau sieks suvienyti visą Kiniją – arba, Pekino supratimu, perimti Taivano kontrolę – „taikiomis priemonėmis“. Jis taip pat pridūrė, kad tol, kol bus laikomasi vienos Kinijos politikos, „dėl visa kita galima derėtis“, tačiau perspėjo, kad yra „ribos“, kiek Kinija gali būti „provokuojama“ šiuo klausimu. Vienos Kinijos politika, kurios oficialiai laikosi dauguma pasaulio šalių, reiškia, kad šios šalys pripažįsta tik vienos Kinijos valstybės egzistavimą. Išvada - norint palaikyti santykius su Pekinu, reikia nutraukti oficialius diplomatinius santykius su Taivanu.

 

Cui Tiankai taip pat įvertino dabartinę JAV ir Kinijos santykių būklę.

„Abi šalys vis dar yra šiame galbūt istoriniame etape ar periode, kai jos iš naujo apibrėžia santykius arba randa tinkamą būdą, kaip ateityje susiderinti vienai su kita. Tai dar nesibaigė“, - sakė jis.

„Tokių sudėtingų santykių atveju mums gali prireikti šiek tiek laiko. Tikroji šių santykių stiprybė yra ta, kad anksčiau ar vėliau abi šalys visada randa būdų, kaip įveikti sunkumus ir judėti į priekį“, - pridūrė jis.

 

Taivano pilietybės klausimas šiuo metu yra vienas labiausiai neraminančių klausimų pasaulio politikoje.

Anksčiau per daugelį tūkstančių metų Taivanas Kinijai priklausė du kartus: iš pradžių 200 metų – nuo ​​XVII iki XIX amžiaus, antrą – 4 metus nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki 1949 m. Tada nugalėtas Kinijos lyderis Čiang Kai-šekas su maždaug dviem milijonais kinų pabėgo į Taivano salą ir paskelbė, kad laikinai ten perkelia Kinijos sostinę. Likusią Kinijos dalį su sostine Pekinu perėmė Kinijos komunistų partija, vadovaujama Mao Zedongo.

Nuo tada tvyro įtampa tarp Pekino vadovybės ir Taivano sostinės Taipėjaus valdžios. Šiuo metu Pekinas vis dar laiko Taivaną savo provincija ir bando susigrąžinti jos kontrolę, tačiau jame vis labiau pastebima nauja Taivano tapatybė ir skirtumo nuo žemyninės Kinijos jausmas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(8)
(6)
(2)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (1)

Susijusios žymos: