Lietuvoje gyvenantis danas: lietuviai mano, kad kitur žolė yra žalesnė

rwc, tau metas į politiką, nes esi puikiai įvaldęs demagogiją Išsisukinėji nuo tiesių atsakymų į paprasčiausius klausimus. Tavęs klausia "Kaip jus patinka ši saulėta diena?", o tu atsakai "Ačiū, bet aš šiandien jau valgiau. Žinot, vakar skaičiau labai įdomią knyga..." Jau įsivaizduoju tave sėdintį prieš kamerą, su ką tik šviežiai įstatytom kiaulės akim ir šnekantį vėjus Tu negirdi ką tau rašo žmonės iš kitos barikadų pusės, o tik šauki- "Tovariščiai, daugiau dirbkime ir sukurkime šviesų rytojų. Tik mūsų darbas ir atsidavimas pastatys sąjungą... tfu... Lietuvą ant kojų!". Tau dėsto realius faktus, kad Lietuvoj mechanikas uždirbantis 1000Lt vos gali pragyvent, o tu sakai, kad 1000Lt tai studento programuotojo atlyginimas Lietuvoj ir pasakoji kaip tu sunkiai kadais vien tik kefyru ir bandelėm už tris kapeikas gyvenai. Kuo tai susiję? Lygiai taip pat niekuo nesusiję svaičiojimai apie pieno riebumą ir tai kiek tavo draugai Lietuvoj to pieno per valandą uždirba. (Nelabai kam įdomu kiek tie tavo draugai uždirba) Nesusiję, nes lyginti mechaniką su programuotoju, tai tas pats kas lyginti stomatologą su siuvėju. Ir nereikia čia apsiputojus ant žmonių pult, liet tulžį ir vadint išdavikais, nes jie save ir savo vaikus myli labiau už Lietuvą. Kas iš to patriotizmo ir meilės Lietuvai, kai vargano valytojos atlyginimo nepakanka sumokėt už buto šildymą? Ar ta valytoja kalta, kad prieš keliasdešimt metų baigė technikumą ir įsidarbino į kokį "Ekraną" ar "Nukloną", o šioms gamykloms užsidarius tapo darbo rinkoj nebereikalinga? Tai jai dabar nusišaut ar gyvai po žeme užsikast? O gal tiesiog imt ir verslą pradėt? Neįsižeisk, bet panašu, kad esi vienas tų "iz griazi v kniazi". Prasimušei, savo "išmintį" žarstai, nes TIK TU ESI ŽMOGUS, o tavo nuomonė nekvescionuojama. Aplinkiniai yra tik žemės kirmėlės, kurie turi besąlygiškai su tavimi sutikti. Jei galėtum, tai nesutinkančius pasiųstum į kartuves ar sudegintum ant laužo už raganavimą. Apgailėtina... Paprastas žmogus- siuvėjas, kirpėjas ar tinkuotojas eina balsuoti, savo balsą atiduoda už tą, kuris jam labiausiai imponuoja arba tiesiog už tą, kuris daugiausiai pažada. Ne jo galvai suprast kaip valstybė valdoma ir kaip veikia mikro/makro ekonomika. Šie paprasti žmonės balsuodami išsirenka atstovą, kuris turėtų padaryt jų gyvenimą geresniu- stiprint profsąjungas, spaust darbdavius, reguliuot mokesčius ir gyvenimą, tvarkyt valstybės finansus. Paprastas darbininkėlis niekada neprivers darbdavio mokėt tiek, kiek priklauso, nes yra menkiau išsilavinęs ir nesugeba deramai savęs atstovaut. Negana to, tie kas turėtų tą menkai išsilavinusį atstovaut, sėdi verslo kišenėj ir verkia, kad nieko negali padaryt, nes būktai įstatyminė bazė netobula, ar "rankos surištos (t.y., pinigais burnos užkištos). Pabaigai Aš nesu vienas iš tų siuvėjų ar valytojų, kuris iš Lietuvos pabėgo skurdo genamas. Gal Lietuvoj ir neuždirbau tiek kiek rwc, bet buvau ir apsirengęs ir pavalgęs, o jei nebūčiau išpindėjęs ir į darbą važinėjęs automobiliu (max. 1.5km), tai dar ir pinigo būčiau daugiau pasitaupęs. Esu gyvenimo matęs, dirbau įvairiausius darbus ir puikiai žinau koks tas gyvenimas iš minimalaus atlyginimo ir ką už jį galima nupirkt. Net ir dirbdamas vadovaujantį darbą nepraradau žmogiškumo ir neatitrūkau nuo realybės, nes mane supę žmonės buvo paprasti darbininkai, gaunantys 900-1200Lt ant popieriaus, o ne programuotojai ar stomatologai. Dėl šios priežasties man liežuvis neapsiverčia emigravusių vadinti išdavikais ar bailiais. Jie išvažiavo, nes jiems buvo blogai. Emigracija- ne iPhone ar silikoniniai papai. Čia jokia mada, o pagalbos ratas. Gražiam ir protingam labai lengva išvažiuot į užsienį, nes toks moka bent vieną ar kelias užsienio kalbas, bet paprastiems žmonėms tai didžiulis iššūkis, nes jie nei kalbos moka, nei turi vilties ją kada nors išmokti.

Va čia buvo auksinė frazė kuri lemia visą diskusiją Viskas priklauso nuo požiūrio - labai teisingai pasakyta. Jeigu žmogui nereikia naujo baldo, ar gražaus paveikslo, jeigu jam nesvarbu kaip jis rengiasi, jeigu jam neįdomu keliauti, tuomet nėra ko stebėtis jeigu tam žmogui užtenka lietuviško minimumo. Jis nėra matęs geresnio gyvenimo ir pilnai užpildo savo poreikius. Tačiau kitas žmogus to padaryti negali nes jo poreikiai didesni.. Gaila tik tiek kad tie su minimalistiniais poreikiais nei kiek netobulėja ir pasilieka prie tokio žemo lygio. Kaip kad senuoliai kurie pvz nėra matę baltijos jūros, parodai jiems per tv kaip žmonės su parašiutais šokinėja tai jie galvoja kad čia kažkokie specelieji efektai ir netiki kokie tikroviški jie.. Nesakau kad tai bloga, bet poreikius didint reikia.. Ir jiems nereikėjo sakai? laikai keičiasi vertybės irgi viduramžiais niekam praustis nereikėjo.. p.s. dar prie to pačio chebra apsižvalgykit aplinkui jeigu kur būsit kokiam miestelį mažesniam arti sienos ar šiaip kur toliau nuo didžiųjų miestų. Suprasit apie ką kalba eina, nors ir mieste jau galit apsidairyt..

Na na... Turiu draugą, kuris niekur nedirbdamas ir iš tėvų neprašydamas apkeliavo didelę dalį Europos. Ir jam Lietuvoje geriausia, dabar kuriasi kaimelyje, nes nori gamtos ir ramybės. Pinigų jam užtenka minimumo ir ką tu jam? Jeigu manai, kad tave laimingu padarys pinigai, o ne pats požiūris į gyvenimą, nemanau, kad kur nors surasi laimę. Vistiek visada kažko trūks. Pagaliau jei nebetrūks pinigų, ims trūkti meilės, artumo, ieškosi savo vietos gyvenime. Su metais tokie dalykai tampa daug svarbesni...

Na tai yra kam Lietuvoje geriausia. Gerai kol viskas sekasi o jeigu tik suklumpi ir tada jau viskas.. antro šanso vargu ar gausi. Pinigų visada truks, bet va pažiūrėk tie visi emigrantai kuriem trūko pinigų, dirba sau kad ir sunkiai, bet jiems to uždarbio užtenka kad patenkintų savo poreikius. Aišku su laiku gal pasikeis viskas, tačiau bent dabar.. aš ir turiu visokių draugų kuriems lietuvoje geriau, bet jie retai kada eina į parduotuves, retai eina į kino teatrus, praktiškai neina į restoranus ar kavines ir dažniausia kultūrina ir giriasi kad nemažai uždirba.. bet tie popierėliai tampa tokie brangūs kad juos išleis pasidaro gaila... turiu ir tokių kurie ant paskolos sėdi šeima gauna arti 4 000lt į rankas, jiems nesiseka nu visada jeigu atsiranda kokia nors galimybė jiems nepasiseka ir dažniausiai jie permoka ar juos kas nors apgauna ir t.t. jie praktiškai nevalgo mėsos nes ji brangi, vaikams reik mokėt už mokslus vyresnis dar kažką dirba, susituokęs jau bet gyvena tėvams ant galvos.. Man tai patinka kaimelių vaizdai aplink pagiegius važiuoji per kaimelį nėra parduotuvių, na nebent kokia parduotuvėlė, bet joje maisto arba gėrimų neparduoda. Viskas gaunama iš už kitos sienos pusės, net keista, ten ta atskirtis tarp gerai uždirbančių ir nedirbančių labai matosi, taip sakant kaip viduramžių miestų nuotraukos istorijos knygose, daug bakūžių ir keli gražūs dideli namai. Atvirai pasakius niekur kitur europoje už Lenkijos nesu matęs kad taip stipriai skirtūsi bendras vaizdas tarp gerai uždirbančio ir prastai uždirbančio žmogaus..

: kaip manai, kelios partijos aplink mane šoka kepurinę? Esu įsitikinęs, spaudoje mane randi dažniau nei gali įsivaizduoti. Taip, esu demagogas. Tačiau, a.a. J.Marcinkevičiaus sulyginime tikriausiai būčiau "baltasis" demagogas. Neneigiu blogybių. Neneigiu, kad estai ar slovėnai nušluostė mums nosį. Neneigiu korupcijos, biurokratijos, paprastų žmonių vargų. Bet - pala. Pašachmatuokime. Ar verkšlenimas nieko nedarant pagerina mūsų poziciją? Koks ėjimas labiausiai laimintis? Aš teigiu, kad iniciatyva. Teigiu, kad už mus niekas gero gyvenimo nesukurs - o bėgti ten, kur jį sukūrė ankstesnės kartos, nėra nei gražu, nei garbinga. Jeigu matome kitų nuodėmes, tai geriausia, ką galime padaryti - patys tų nuodėmių nedaryti. Taip, man išties gaila siuvėjų. Mechanikų nelabai, nes nė velnio jie neskursta. Viena artima siuvėja dirba savaitgaliais, ir jai išties neužtenka algos mokesčiams - gyvena iš dėstytojo kišenės, o tasai žiemą kas mėnesį atbėga pas IT projektų vadovą (nors uždirba panašiai). Taip, žinau. Dėl to "tik tu esi žmogus". Ne, žmogus yra kiekvienas, išlaikęs bent minimumą orumo. Yra atmatų, uždirbančių milijonus, ir yra žmonių, šiaip ne taip pragyvenančių iš minimumo. Matuojame žmonių vertę pinigais? Anaiptol nesmerkiu tų, kuriuos aplinkybės privertė aukoti patriotizmą dėl vaikų ateities. Taip, tai mes juos paaukojome ir turime būti jiems dėkingi už jų auką. Taip, tikriausiai be jų mums dabar būtų sunkiau. Nemaukime ant vieno kurpalio. Taip pat nemaukime bėgusių nuo skurdo su tais, kuriems vidutinio atlyginimo buvo per mažai. Apie juos čia nekalbu. Ir pikta man ne ant ieškojusių padoraus pragyvenimo, o ant turinčių visas galimybes kažką sukurti, bet nekuriančių. Skaičiuoju klasiokus - išvažiavusių keletui metų beveik kas antras, ir negrįžo tik du ar trys, nes sukūrė šeimas. Ar paprastas žmogelis gali save atstovauti? Be abejo, jis tikriausiai nežino, nei kaip valdyti valstybę, nei kaip pradėti savo verslą. Tačiau ką jis girdi - kad "žinantys" pabėgo ir nežada grįžti? Kad iš "žinančių" liko vien šuleriai? Tai netiesa. Didžioji dalis prakutusių užsieniuose dabar turi veiklos Lietuvoje. Turiu omeny ne paprastus darbininkus (kurių didelė dalis taip pat parbėgo), bet sugebėjusius pasiekti kažką daugiau. Taip, gaila man profsąjungų narių ir paksoidinio elektorato. Jais naudojasi prieš juos pačius. Bet ar juodindami vieni kitus prie to proceso neprisidedame? Nepaliekame alternatyvos.

Ne, na tu rwc kietas Rimtai. Susidaro toks jausmas, kad kalbi su sienoje imontuotu garsiakalbiu, kuris transliuoja lietuvos radija ( sovietine ) As kalbu apie sukurta gyvenima kitoje salyje ir lyginu su gyvenimu lietuvoje. 20 metu prabego nuo nepriklausomybes ir valdzia nepasidomejo uzsienio saliu ekonomikos modeliais, mokesciu sistemomis. Kad suprasti kaip veikia viena ar kita sistema, nereikia 20metu. Ir per ta laika galejo diegti geriausiai besivystanciu saliu modelius. Ne, kam mums reikia to. Mes gi lietuviai, mes patys ismastysim, patys sukursim. Na ir turim ka sukurem: -is vienos sajungos parsidavem kitai - kas buvo valstybes, ispardavinejom uz 1lt, nes nebuvo prasmes valstybei islaikyti telekoma, ar elektros tinklus, ar Mazeikiu nafta -butinai reikia pasistatyti valdovu rumus -pakeisti istatymus taip, kad tik butu galima issisukti Ir jeigu tu kalbi apie pagerejima per tuos 20metu, tai as tau pasakysiu tiksliai kodel as ieskojau gyvenimo svetur TEN AS GALIU LAISVAI KVEPUOTI Ir nekalbu as apie pinigus. Noriu tik pasakyti, kad kol lietuvoj nebus istatymines bazes, kol zmogaus teises bus ant tuoletinio popieriaus, kol atlyginimo/kainu santykis nesikeis, tol emigracija dides. Ir pabaigai: Koki velnia pats veiki tame uzsienyje,sukis lietuvoj, kam naudojiesi kitu sukurtu geriu ir geresnia ju ekonomine padetim. Pasilik lietuvoj ir daryk bizni cia

...o cia jau be komentaru

Dažnai tenka tau pritart, bet kas liečia politiką, tikrai viską kiek pagražini Pirmas dalykas, Skaitytojas tau nušvietė realią situaciją, tokią kokia ji yra dabar, o ne tokią, kokia norėtum, kad būtų. Pripažink, Lietuvai reiktų dar gerų 20 metelių, kad pasivytų vakarų Europą, tai liečia tiek finansus, tiek patį žmonių mentalitetą. Antras dalykas, kas aukoja patriotizmą? Pažvelk į pasaulį globaliau, nebūtina būt visuomenės priešu, kad išvažiuotum gyventi į kitą šalį. Žmonės tiesiog ieško vietos po saule, o valstybių sienos jau seniai tam nėra kliūtis.

Cha, Skaitytojau. Tikriausiai nepastebi per krūvą postų, kad "darau biznį" ne vien Lietuvoje. Taip pat tikriausiai nepastebi, kad apie buitį kai kuriose Vakarų Europos valstybėse nusimanau ne prasčiau nei apie Lietuvos - nes didžiąją dalį laiko praleidžiu ten. Dabar, lengva sakyti "diegti geriausiai besivystančių valstybių modelius". Kuriuos - Korėjos, Indijos? Gal turėjome skalūnų kaip estai arba gerą draugą suomį? Ne, mūsų stiprybe tuomet atrodė stambioji pramonė, kuri, deja, neperspektyvi dabartiniame pasaulyje iš esmės nereformuojant. Ta pati Mažeikių nafta lenkams greičiau reikalinga, kad nesudarytų konkurencijos. Dėl "sąjungos" - tai iš dalies sutinku, kad entuziazmo pulti į ES glėbį buvo per daug. Lygiai, kaip dabar per daug norime į euro zoną. Šlapiu skuduru su Maastrichto kriterijais - ir gerai, nes dabar kukuotume per krizes prisirišę prie euro. Dėl Valdovų rūmų - nežinau, ar teisinga tapatinti komunistų patriarchą ir jo subinlaižius su valstybe. Gėda mūsų jaunai valstybėlei, kad tokie projektai prastumiami - bet ne mažiau gėda turėtų būti prancūzams ar italams, kai ten stumiamos dešimteriopai stambesnės, ką jau lyginti su graikais. Kaip buvo keičiami įstatymai, kad būtų lengviau apeinami? Nelabai suprantu, kurį turi omenyje. Taigis, ir ką veikiu tame užsienyje? Labai paprasta: esu samdomas darbuotojas. Matyt, ne veltui papuoliau - konkurencija arši ir mano vietoje galėtų dabar sėdėti koks lenkas ar estas, o gal ir airis. Skirtumas tas, kad tuomet kažkurios kitos valstybės biudžetas būtų pildomas, ir kažkurios kitos valstybės studentai gautų progą pamatyti "žalesnės žolės". Ar aš naudojuosi jų geresne padėtimi? Hm... gal. Transporto sistema. Kažkiek didesniais atlyginimais. Kažkiek viliojančiomis galimybėmis Lietuvos studentams. Tačiau nesu prašęs nė euro iš jų biudžeto. Nesu ėmęs jokių paskolų, jokių nemokamų paslaugų. Turiu tokias pačias teises kaip eilinis turistas, tik neprivalau išvykti per 90 dienų. Tame skirtumas - kad man ir mano partneriams per maža trijų milijonų rinkos. 5-6 vietinių klientų per maža. Siūlai perleisti sektorių kitiems, iš kitų valstybių? Ar mokėti mokesčius kitoms?

Taigi kad taip. Ir dergti derėtų nebent tą valstybę, kurioje gyveni ir dirbi. Negi nežeidžia: kažkas nusišalina, spokso iš šalies, nepajudina nė piršto, paskui ateina ir kaip niekur nieko pareiškia: tu čia dvidešimt metų nieko doro neveikei. Aš bent žinau, kad iš mano mokesčių pragyvena kažkiek pensininkų. Žinau, kad sukuriu sąlygas bent keliems talentams per metus padaryti karjerą. Aišku, tai nesvarbu, kai pradedi vertinti, kas pasistatė kokį namą ir kiek litrų pieno įperka.

Lietuva nė velnio nesiveja tų Vakarų, gali čia nepostringauti. Lietuvoje gyvenimas net dabar blogėja paprasto žmogaus atžvilgiu. Vakaruose irgi nebe pyragai, bet Vakarai bent po krizės juda į priekį, o mes sėdime dugne. Ir nė velnio mes iš tos krizės nesikapstom, nes bedarbystė tikrai nemažėja. Sakai yra blogai, kad lietuviškas talentas už varganus centus nedirba? Gal ir taip. Tavo atžvilgiu. O tu bent suvoki, kad jaunam žmogui norint kurtis, kurt šeimą reikia kokių 3500lt/mėn dabartinėje situacijoje, prie dabartinių kainų? Kodėl jaunas žmogus turi aukoti savo gyvenimą, savo laiką vien tam, kad pakeltų Lietuvą, kai tuo tarpu kiti ją naikina? Jei aš turiu gebėjimų, tai juos parduosiu už kuo didesnę kainą ir man giliai ** kam aš parduosiu savo žinias. Dabar pasaulis globalėja ir tai yra gerai. Ir šiaip, diskusija beprasmė. Tu patriotas - aš nebe. Va ir visas skirtumas.

rwc, nesiveldamas į tolimesnes batalijas viską išdėstysiu keliais punktais. 1. Darbininkai bėga, nes nenori dirbti nuo algos iki algos ir atostogauti kolektyviniam sode ar Palangoj, kai jų direktorius-įmonės savininkas atostogas leidžia Japonijoj, Australijoj ar Italijos Alpėse. Gaunamas atlygis neatperka įdėto darbo, nėra iš ko pataupyt juodai dienai. Galima tai vadint lietuvišku pavydu, bet man panašiau į lietuvišką verslininko godumą. 2. Vidutiniokai bėga į užsienį, nes nors ir gauna keliskart daugiau nei minimumas, bet tai negarantuoja nei būsto virš galvos, nei sočios senatvės. Na, o neretai vidutiniokui su aukštuoju išsilavinimu pasiūlomos darbininkiškos pareigos su darbininkišku atlyginimu. (Tuo pačiu, kurio atsisakęs darbininkas pabėgo į svečią šalį) 3. Jauni ir protingi kraunasi krepšius, nes nemato perspektyvų verslui vietinėj rinkoj. Perspektyvų nemato, nes vietinis vartotojas su lietuvišku atlyginimu- labai prastas vartotojas. Filmus žiūri, "spektaklius" rengia, valgo ir geria namie, dantų tvarkytis neturi iš ko, o automobilį tvarko pats arba pas "garažinius". Ką dar perka, tai buitinę techniką ir kompiuterius, nes tų pats nesumeistrausi Dėl šios priežasties Lietuvos miestuose ir miesteliuose kompiuterių parduotuvių tiek, kiek Airijoj "Pub'ų", o dirbama su 5-10% antkainiu. Tokie perspektyvas mato užsieny, nes "vietinė rinka jiems per maža" 4. Bėga dar ir tie, kurie 2007 m. pasijutę tikrais europiečiais ėjo į bankus ir su šūkiu "Imk šiandien,- mokėk rytoj" ėmė paskolas metriniams lcd televizoriams ar nuosavam stogui virš galvos. Jei tada gyventi pas tėvus buvo ne lygis, tai dabar tėvai tampa ta paskutine stotele po kurios tik emigracija. 5. Bėga dar ir tie, kurie tikisi užsidirbti pinigų nuosavo verslo pradžiai. Skaudžiai nusvilę nebepuola į bankus paskolų Kokias problemas aš matau Lietuvoj: 1. Bedarbiu daug, o dirbt nėra kam. Ne todėl, kad visi tie 300 tūkstančių yra alkoholikai ir tinginiai, o todėl, kad nėra kur. Lietuvai reikalingi tik vadybininkai, pardavėjai ir prekybos agentai. 2. Pramonė Lietuvoj praktiškai neegzistuoja. Tai kas dar likę būtų galima įtraukt į Lietuvos Raudonąją knygą. Jei nesi geras programuotojas, o tik paprastas inžinierius ar dailės mokytojas, tai gali pradėt lagamino ieškotis arba užsirašyt į LDB perauklėjimo kursus 3. Prieš gerus metus prasidėjo ciklas "Algos moku mažai, nes mažai uždirbu - Mažai perku/vartoju, nes mažai algos gaunu - Algos moku mažai, nes ...", o pagreitį jam dar suteikia ir augančios gamtinių išteklių kainos. Mano akimis žiūrint visa tai vedą į vieną tašką, kuriame viskas galiausiai sustos ir arba sprogs arba reiks imt paskolą iš TVF, bet ji nieko neišspręs. Nepulsiu aš čia valdžios kaltint ar raganų medžiokle užsiiminėt, bet esama situacija Lietuvoj yra apverktina. Kol Lietuva gyvens iš darbo jėgos eksporto ir paslaugų sektoriaus, kol Lietuvoj nebus jokios pramonės, tai tol viskas judės į tą mirties tašką. Aš jokios išeities iš esamos situacijos nematau. Įtariu, kad viską reikia griaut ir statyt iš naujo, nes jei pamatai blogai padėti, tai kokybiško mūro ant jų nepakelsi. Jau n metų tas kreivas sienas skolintais pinigais ramsto, bet nuo to tik blogiau.

..Ir as nebeturiu jegu aiskinti zmogui kad lietuvoje mazuma gyvena apsikasusi pinigais, o likusi dauguma vos gala su galu suduria. I lietuva gryztu du kart per metus aplankyti vargstanciu tevu. Ir nieko naujo nepamatau. Isskyrus durnesnius istatymus kaip is vargsu betkokia kaina islupt paskutinius skatikus biudzetui uzlopyti... Noriu tik patart, kas ieskote darbo kitur, bukite tikri kad turite ka pasiulyti, kad galesite parodyti jog galite tobuleti ir teikti KOKYBISKA darba, o ne GREITA. Pirma karta galima vaziuoti dirbt pas lietuvius. Bet tik pirma karta... Darbo ieskokite rimtose firmose. Eikite tiesiai i firma ir klauskite ar nereikia darbuotojo. Va taip as susiradau darba. Teko daug pereiti, bet buvo verta. Ismokite bent jau anglu kalba. Tikrai pravers. Rinkites salis kur maziau lietuviu, nors cia taisykliu nera . Vienas pazystamas isvyko i Naujaja Zelandija. Susirado darba ir artimiausiu laiku nezada gryzt. Zinoma, jis ekstremalas , bet pagalvojus galima ir arciau rast Siulyciau, vaziuoti visiems galvojantiems. Palikit ta bananu sali ir velniai ja tegul. Pamatyti pirmus "zalios zoles" daigus tikrai neuztruks 20metu. Tai tik draugiskas patarimas is patirties, o ne kokia tai propaganda, kaip jau speju kazkas uzkomentuos Na o pabaigai, komentaras, kuri kazkur perskaiciau, tik nepamenu kur: "Paskutinis, paliekantis lietuva, nepamirsk isjungt sviesos " Aciu komentaro autoriui

Vartot vartot rwc ir net 3 nesugebat Matos, kokie protai palieka Lietuvą. Kalkit jūs tuose užseniuose nors ir milijonus, o aš čia, Lietuvoej, gyvensiu ir ką jūs man? Ir tą šviesą įjungtą laikysiu, neišjungsit savo paistalais jos. P.S. Beraščiai, Lietuva rašosi iš didžiosios.

Analog, pasitaisyk ir tu savo žinutę prie to paties Bent jau mano tikslas nėra "užvartyt" rwc. Aš tesiekiau parodyt, kad yra ir kita viso šio reikalo pusė. Ji daug niūresnė nei piešia/mato rwc. Na, o tau pasakysiu tik vieną- meilė ir pagarba savam kraštui nepriklauso nuo to kiek spalvotų paveikslėlių į savo parašą prisidėsi. Patriotu galima būti ir fiziškai nebūnant Lietuvoj (rwc pavyzdys), o ir patį patriotiškumą galima suprast savaip. Susidaro įspūdis, kad pats rwc "juodąjį periodą" bando išlaukt dirbdamas užsieny, bet tuo pačiu užimą tokią poziciją, kai matoma tik tai kas gerai ir ignoruojama visa tai kas bloga. (Galiu ir klyst, bet internetiniame bendravime tai atleidžiama) Mano atveju, Lietuva nėra pirmoj vietoj, nes pirmoj vietoj man yra mano šeima. Aš noriu sukurt gerbūvį sau, o jau po to bus galima skirt daugiau dėmesio popamokinei veiklai Aš vietoj paskolos 40 metų pasirinkau darbą užsienį. Ar dėl to gailiuosi? Visiškai ne, nes įgavau naujos patirties, atradau kitokią darbo kultūrą, prisiminiau rusų kalbą ir be viso to galiu gilint savo turimas anglų kalbos žinias.

Kiekvienas mato situaciją iš savo pozicijos. O iš skirtingų pozicijų žiūrint, situacija atrodo vis kitaip. Vienaip ją mato darbdaviai, kitaip ją mato politikai, dar kitaip bankininkai, dar kitaip nekvalifikuoti darbuotojai, o dar kitaip specialistai. O jei kalbant apie dabartinę situaciją. Tai verslininkams manau, dabar neabejotinas atsigavimo laikotarpis, gamyba ir pardavimai jau kuris laikas praktiškai visur kyla. Politikams tai didžiulis galvosūkių metas, ką pasirinkti, skatinti atsigaunantį verslą, ar šelpti bedarbių armijas. Bankininkai irgi pradeda jauti atsigavimą, bet tuo pačiu meldžiasi, kad jų žinion perimtas burbulinių kainų NT turtas nenuvertėtų dar labiau. Tik nekvalifikuoti darbuotojai vis dar gilioje depresijoje.

Tai čia niekas ir nesakė , kad reikia dingti iš Lietuvos( tik kalba eina, kad rwc nelabai mato problemų, pats gerai gyvendamas), pats esu išvažiavęs pamačiau, kad užsienyje nėra taip saldu , kaip kažkas teigia, bet kad čia finansiškai geriau , faktas kaip blynas.

Skaitytojau - nors pakark, nematau tos bendros pastovios tendencijos gyvenimui blogėti. Tai, užeina periodai, kai tam tikros visuomenės dalys pralošia. NT burbulas pykšt. Šilumos kainos strykt. Akcizai hopt. Klausimas, ko tikitės? Gyventi Europoje su laisvom sienom ir laisvu judėjimu, bet perlenkta ekonomika? O gal - kai visa Europa masiškai atleidinėjo darbuotojus, kažkokiu mistiniu būdu tas atleidinėjimas jus turėjo aplenkti? Gal Nord'o kasininkė nusipelnė geresnių soc. garantijų nei UBS'o? O gal - paimkim kitaip - bedarbystė Lietuvoje tragedija, o štai UK eilinė kasdienybė? Ir ne, tikrai nelakstau nuo krizių. Man, priešingai, nesuprantama, kai eilinė kasininkė kasmet išvaro į Egiptą ar Tunisą - man tai per brangu. Gali tai vadint verslininko godumu, aš vadinsiu lietuvio išpindėjimu. Taip, tikra tiesa, kad vidutiniokai užsieniuose dauguma periodų gali gauti daugiau. Ko čia stebėtis? Kaip rašiau, kai vietinis vartotojas turės galimybes tiek išlaidauti, kiek tenykštis, tai ir pas mus vidutiniokai gaus daug. Tik kad tipiškas vartotojas - tas pats vidutiniokas. Neskubinkim reikalų, ok? Kartoju: jei nori uždirbti dvigubai ar trigubai svetur - tai ir mink neatsigręždamas. Arba, jei jau atsigręži, tai palik grįžęs kirpėjai tiek arbatos, kiek palieki ten. Valstybės ekonomika - tarsi didžiulis motoras su didžiule inercija. Reikia daugybės pastangų jam įsukti. Lyginti su kažkuo, kas seniausiai įsukta ir eina sava eiga - absurdiška. Ir, aišku, kai kalbame apie laikinus sutrikimus - gerai įsuktas motoras taip lengvai nesustoja. Laikina 10% bedarbių gauja Norvegijai, Airijai ar Šveicarijai nebūtų toks stabdis kaip Lietuvai. Galbūt pavydo būtų mažiau, gal santaupų daugiau... Turime ką turime, ir nereikia čia aiškinti, kaip gerai bėgti nuo problemų. Skaitytojau - nesmerkiu tavęs, kad susikūrei gyvenimą "už balos". Tačiau tavo patarimai verti tik tiek, kiek jie padeda spręsti čionykštes problemas. Jei vienintelis tėra "bėkit, kol galit" - tai užsičiaupk ir verčiau dirbk dėl savo naujosios tėvynės. Mes susitvarkysim taip, kaip mokėsim - tokios "pagalbos" mums nereikia. Kaži, kodėl Lietuvoje reikalingi "tik vadybininkai"? Ar ne dėl tos pačios iškreiptos "gero europinio gyvenimo" iliuzijos, kad niekam nereikalingi jauni vidurinės klasės darbuotojai? Žinai, jie labai reikalingi - jų per maža. Dėl paskolų. Galima prastumti asmens bankroto įstatymą. Ar jis ką spręstų? Čia reikia sutikti, kad tipiško lietuvio mentalitetui dar kiek trūksta iki laisvos rinkos. Nuo "bankrotų" vaduotume ne potencialius verslininkus, o pasiėmusius nepamatuotas paskolas būstui, automobiliui - nukrautume riziką nuo bankų valstybei. Vienas iš aspektų, kuriam kol kas valstybė neturi lėšų švaistytis. Dėl pramonės. Ne pirmą sykį rašau, kad iškovojus nepriklausomybę didžiausia klaida buvo laikytis pramonės. Ką padarysi - tuomet nematėme, kiek ji beviltiškai atsilikusi, ir kiek aplinkui šmirinėja spekuliantų, kuriems tos pramonės ateitis vienodai rodo. Nebėra jos - ir Ačiūdie. Gaila žmonių, kurie tai pramonei paaukojo visą darbingą amžių - bet, pala, kiek po dvidešimties metų jų liko? Negirdėjau, kad kuris nors univeras teberuoštų kineskopų inžinierius. Taip, ciniškai nurašau ankstesnę kartą, kuriai priklausau tiek aš, tiek Skaitytojas. Mums teko bloga lemtis gimti, mokytis, eiti į gyvenimą sąlygomis, neturėjusiomis ateities. Dabar jau pamirškime. Dabartiniai pirmakursiai gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje, niekas jų nevarė lygiuotis į "Ekrano" darbininkus. Renkantis specialybę, nesunku paskaičiuoti jos perspektyvas. Negaliu nesutikti su "uždaru ratu", galimai vedančiu į mažėjantį vartojimą. Toks kelias įmanomas - lygiai tiek, kiek augančio vartojimo. Tik tiek, kad niekas jo neleis. Kaip nėra sunku kiekviename "rato" cikle šiek tiek paskatinti vartojimą (blogiausiu atveju - infliacija), taip įmanoma ir neleisti vartojimui mažėti. Taigi, nors ir neatmetu tokio pesimistinio scenarijaus kaip nerealaus - visgi manau, kad jis nevyksta išskyrus atskirus sunkmečius. A... ir va: prieštaravimas. "Kol Lietuva gyvens iš darbo jėgos eksporto" ir "kol nebus pramonės"... Jei bus gyvybinga stambioji pramonė - tol bus darbo jėgos eksportas. Jei eksporto nebus - nebus ir pramonės. Ne Kinija esam. Graudu, tačiau darbo jėgos ir pramonės (neskaitant aptarnavimo/aukštųjų technologijų) reikia tiek, kiek reikia vidiniam vartojimui. A, ir beje. Kaip "išlaukiau juodąjį periodą". Paprastai: matydamas bankrotus užsieniuose, laukiau, kol pasipils kvalifikuotų bedarbių Lietuvoje ir juos samdžiau. Tai dar buvo prie Kirkilo. Sąlyginai minimalūs nuostoliai - dabar špygą Barklėjams. Koks ten "juodasis periodas", kai iš "baltojo" likę lašinių. Galbūt sunku patikėti, bet tasai "juodasis" buvo ideali proga steigti verslą.

Žinai, tas vadybininkas, nerasdamas darbo ir neturintis ypatingų gabumų ir dirbtų tą paprastą darbą, jei jam už jį padoriai mokėtų. Lietuvoje tikrai netrūksta darbininkų. Jiems tiesiog sunku pragyventi iš dabartinio atlygio. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl visi nori būti "vadybininkais".

amato (mano atveju - IT)?