Beveik kiekvienas karjerą padaręs žmogus žino, kad atsiranda didelė išsekimo rizika. Tyrimai rodo, kad ši problema šiais laikais tampa vis dažnesnė. Tačiau daugelis galbūt nežino, kad yra trys skirtingos išsekimo rūšys. Laimei, mokslininkai jau yra atradę jų rizikos faktorius. Jei žinai, kokios priežastys gali sukelti išsekimą, žymiai lengviau yra jo išvengti arba atstatyti organizmą, susidūrus su šia bėda. Pirmiausia trumpai apie išsekimo tipus.

Karštligiško tipo išsekimas dažnai ištinka tuos, kurie persidirba: paprastai tokio tipo žmonės būna labai ambicingi ir darbštūs. Nepaisant to, kad jie gali pasiekti puikių rezultatų, dažniausiai pasiekimai yra trumpalaikiai, nes šio tipo darbuotojai paprasčiausiai išsenka. Karštligiškas išsekimas tiesiogiai susijęs su tuo, kiek valandų žmogus per savaitę dirba.

“Perdegimas“ gali išsivystyti ir tada, kai žmogui darbas nėra patrauklus, t. y. kai darbuotojui tiesiog nuobodu, trūksta motyvacijos arba jis nemato tobulėjimo perspektyvų. Labai dažnai nuo tokio išsekimo kenčiantys žmonės yra ciniški, bet nebūtinai turintys negatyvų charakterį, paprasčiausia jie nejaučia jokio pasitenkinimo atlikdami vieną ar kitą užduotį. Naujausias tyrimas parodė, kad daugiausia šio tipo žmonių yra administravimo ir aptarnavimo srityse.

Išsisėmimas taip pat gali būti viena iš išsekimo priežasčių. Dažniausia nuo to kenčia žmonės, kurie tose pačiose pareigose yra išdirbę ilgą laiko tarpą. Taip pat į rizikos grupę patenka darbuotojai, kurie mano, jog jų pastangos nėra vertinamos adekvačiai bei tie, kurie neturi jokios savo darbo kontrolės. Statistika parodė, kad žmonėms, kurie toje pačioje pozicijoje yra išdirbę 16 metų ir daugiau, rizika patirti šios formos išsekimą padidėja penkis kartus.

Turbūt savaime suprantama, kad vienas pagrindinių išsekimą skatinančių veiksnių yra stresas. Psichologas Richard Wexler teigia, kad šiais laikais „perdegimo“ atveju daugėja, nes darbovietėse pastebimi dramatiški pokyčiai. Kaitos priežastys yra susiję su nuolatiniu tobulėjimo poreikiu, bandymu perprasti sparčiai besivystančias naująsias technologijas, vis mažėjančiomis galimybėmis darbe su žmonėmis bendrauti akis į akį. Kartu su moderniomis technologijomis atsirado daug naujų galimybių, tačiau jos taip pat stipriai keičia mūsų darbų pobūdį bei metodus.

R. Wexler pažymi, jog motyvacija darbe yra tiesiogiai susijusi su išsekimu. Jo teigimu, U raidės forma galima pavaizduoti, kaip žmogus reaguoja į stresą ir ar balansuoja ant išsekimo ribos. Per maža darbinė stimuliacija gali kelti stresą, adekvati stimuliacija suteikia pasitenkino jausmą, o per didelis spaudimas yra žalingas. Vienas iš pagrindinių būdu subalansuoti streso lygį yra adekvačiai paskirstyti užduotis bei atsakomybę atsižvelgiant į darbuotojo asmeninius bruožus.

Štai dar keli psichologų patarimai, kaip kovoti su išsekimu:

• Pripažink, kad turi problemą. Jeigu nori jaustis geriau, pirmiausia turi pripažinti, kad turi problemų, kurios kyla dėl nepasitenkinimo darbu. Labai sau padėtum, jeigu sugebėtum nustatyti, nuo kokio tipo išsekimo kenti.
• Pasikalbėk su artimais žmonėmis. Bendravimas su draugais, šeima, kaimynais gali apsaugoti tave nuo išsekimo arba pagelbėti jį įveikti. Vienišumo, socialinės izoliacijos pojūtis tik pablogins situaciją. Pasak R. Wexler viena iš pagrindinių psichologinio diskomforto priežasčių yra ne pati problema, bet tai kaip žmogus ją suvokia. Taigi po pokalbio su artimaisiais, atsiradęs bendrystės jausmas padės tau lengviau susidoroti su problemomis.
• Planuok. Viena iš išsekimo priežasčių yra jį sukeliančių faktorių kontrolės stoka. Psichologas Richard Wexler teigia, kad norėdamas valdyti stresą turi pasitikėti savimi bei turėti pakankamai ryžto. Plano susidarymas suteiks jausmą, jog savo gyvenimą valdai pats bei sumažins išsekimo tikimybę.
• Keisk ką gali. Jeigu jauti, kad atėjo laikas pakeisti darbą, nedvejok ir priimk ryžtingą sprendimą. Jeigu neturi galimybės pereiti į kitą darbovietę, ar pakeisti karjeros krypties, imkis asmeninio gyvenimo pokyčių. Jei jauti, jog darbe tau trūksta iššūkių, pakalbėt su vadovais, galbūt turėsi galimybę imtis naujos veiklos.
• Išlaikyk balansą. Sumažinti darbovietėje patiriamo streso kiekį gali po darbo užsiimdamas tau patinkančia veikla. Taip pat labai svarbu pasistengti susikurti harmoningus santykius su draugais, šeima ar antrąja puse. Turėtum patenkinti įvairius poreikius, kad palaikytum gerą psichinę sveikatą. Jeigu nesugebame balansuoti ir sutelkiame per didelį dėmesį į vieną iš gyvenimo sričių, neišvengiamai pastatome save į pavojų.
• Nežaisk Romeo ir Džiuljetos. Jeigu susikoncentruojame visas viltis ir energiją į darbą, iškyla didžiulė grėsmė pasijusti nelaimingiems, tuo atveju, jei nepavyktų įgyvendinti planų. R. Wexler tokią situaciją apibūdina šitaip: „Jeigu visą savastį buvome sutelkę į meilės santykius, partnerio praradimas gali baigtis Romeo ir Džiuljetos tragedija.“ Panašiai yra ir su darbu. Jeigu žmogus buvo susikoncentravęs tik ties savo karjera ir visiškai pamiršo kitus asmeninius poreikius, darbo praradimas gali sukelti rimtus fizinius ir psichinius sutrikimus.
• Pasikonsultuok su profesionalu. Jeigu jauti, kad nesugebi kontroliuoti situacijos, pasikalbėk su psichologu, karjeros konsultantu ar gyvenimo būdo vadybininku. Galbūt jie tau padės išsivaduoti iš rutinos ir pagaliau ryžtis pokyčiams. Šiais laikais yra nemažai įvairių resursų bei problemos sprendimo būdų, taigi stenkis suprasti, koks problemų sprendimo metodas tau yra tinkamiausias.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Pinigų karta

Komentarai (0)