Julius Majauskas. Betikslis skaitytojų blaškymasis (9)
Ar mes verti skaityti literatūrą, ar mes sugebame ją tinkamai įvertinti ir suprasti tokią, kokią ją norėjo perteikti mums autorius…
Skaitydamas prozos kūrinius, mintimis kartais nuklystu. Nors skaityti knygą – tai sekti jos turinį, gyventi tuo kūriniu, bet mane jis paveikia įveikdamas ir nublokšdamas į savo paties praėjusių įvykių prisiminimus. Ar literatūra taip veikia žmogų? Aš jau nebeskaitau, bet svajoju. Iš transo sugrįžusios mintys primena, kad keletas praverstų puslapių buvo praskaityti dreifuojant, taigi žvilgsnis privalo būti grąžintas į ankstesnes eilutes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagalvoju, kas nutiktų, jei lietuvių literatūra visai nesidomėčiau. Pavyzdžiui, pasiduočiau komercinės saviveiklos jėgai. Atbukčiau, nutautėčiau ir galiausiai išnykčiau? Ar reklamos ir gražaus viršelio peršama knyga turiniu yra pranašesnė už kiek apdulkėjusią ir rečiau į rankas paimamą? Rodos, vartotojai į knygyną ateina ne rinktis knygą, o apsidairyti ir akimis paieškoti viršelio. Pakrapštęs pakaušį, pagalvoju, kokiu tikslu ir kam toji knyga perkama: ar namuose padėti į vitrininę knygų lentyną ir svečiams pademonstruoti savo išprusimą, ar draugui/kaimynui kaip gerą dovaną, ar Sau ir dėl savęs.
Literatūros nagrinėjimas naudingas ne vien sugrįžti mintimis į praeitį ir narstyti po to meto istorinius, kultūrinius klodus. Tai leidžia keliais centimetrais aukščiau kilstelėti galvą, kuri per kasdienę rutiną ir privalomas, bet ne visada įdomias, pareigas nepastebimai svyra žemyn. Deja, šiandienos skaitytojui literatūra, girdi – per sudėtinga. Kai robotai už mus valo grindis, kai per keletą sekundžių sušildomas maistas, žmogui belieka tik džiaugtis komfortu. Skaityti ir plačiai suvokti, apie ką rašoma, tampa per sudėtinga užduotis. Duokite mums knygą ir pažodžiui pateikite tai, ką norite pasakyti. Mes paskaitysime. Valio, knygas perka – spaustuvininkai ir leidėjai išliks. O skaitytojai vis dar domisi grožine literatūra. Nesvarbu, bet kokia.
Knygos mums dažnai būna naudingos kelionėje, kai muzika ir kompiuteris nėra toks įdomus palydovas, nei nesikartojančios istorijos tėkmė ir gyvenimas kartu su veikėjais. Skaitydami galime ir garsiai nusikeikti, ir garsiai nusikvatoti, ir ašarai leisti riedėti. O kartais knygos mus paveikia stipriau – mes mintyse pradedame kurti savąją istoriją. Literatūra, kaip užkratas, vienetus skaitytojų paveikia ir sužavėjusi juos skatina rašyti. Iš pradžių, lyg vaikščioti besimokydamas vaikas, jis kada ne kada suklumpa. Bet užsispyręs jis tęsia savo veikėjų gyvenimų istorijas, taip iš savęs išgyvendindamas savuosius skausmus ir nusivylimus. Ši kelionė nesibaigia – prasidėjusi mintyse, ji kuriama ir rašytojas tuo pradeda gyventi. Susimaišiusi rašytojo gyvenimo tikrovė su jo kuriamomis istorijomis, autorių paverčia paukščiu. Jo mintys palengva kyla ir jis pasijaučia gyvenantis tarp tikrovės ir iliuzijos, kuri nutvieskia šešėlių nupaišytus realiojo gyvenimo įvykius.
Skaitydami, turime ne žiūrėti į žodžius, bet įsilieti, susitapatinti su tuo, ką autorius perteikia žodžiais. Tai sudėtinga užduotis norintiems suprasti. Ir neįkandama pasyviems literatūros skaitytojams. Pastarieji žodžius ir sakinius priima už gryną pinigą – ką rašo, taip ir suvokia. Na jau ne, tai ne mėgavimasis literatūra, tai tyčiojimasis iš jos. Panašiai, kaip greito maisto restoranų atsiradimas šalia Teatrų, Universitetų, arba gurmaniško patiekalo prarijimas vienu kąsniu. Be jokio pasimėgavimo, be jokio supratimo, be jokių ryšio tarp savęs ir kūrinio paieškų. Autopilotas.
Kultūriniai poezijos vakarai ir popietės – po jų pasaulis nušvinta nematytomis spalvomis. Paprastas knygų vartotojas to niekada nesupras – vaikščios po knygyną, tikėdamasis rasti kuo geriau išreklamuotą, masei parašytą ir kultiniu įvardytą knygiūkštę. Iš šono tokie pirkėjai atrodo kaip… pirkėjai! Vartotojai, tuščiomis sielomis ir paviršutinišku mąstymu. Juos išduoda betikslis blaškymasis. O! Koks grrraaažžžus viršeeee-e-e-elis.
Knygos skaitytojas turėtų būti reiklesnis. Nes jei ne, tai po kelerių metų, kaip vietoje restoranų atsirado greito maisto „restoranai“, taip ir knygynai bus skirstomi į knygynus ir knygyniūkščius. Tingieji kalbos vartotojai šį žodį veikiausiai sutrumpins į „knyčius“ ir šis žodis primins vietą, kur vakarais eina vyrai alaus sriaubti.