Nauja atominė elektrinė Lietuvai yra vienintelė reali alternatyva esminėms energetikos problemoms spręsti – sukurti šalyje bazinės, pastoviai gaminamos elektros energijos gamybos pajėgumus ir garantuoti apsirūpinimo energija saugumą.

Laikydamasi tarptautinių branduolinės saugos principų, Lietuva du dešimtmečius saugiai eksploatavo Ignalinos atominę elektrinę (AE) ir užtikrino elektros energijos tiekimo saugumą. Tačiau paklususi ES reikalavimui sustabdyti Ignalinos AE, Lietuva atsidūrė kryžkelėje – šalies energetika prarado pirminių energijos išteklių įvairovę, turime importuoti daugiau kaip 60 procentų reikiamos elektros energijos, mūsų elektros tinklai neintegruoti į Vakarų Europos tinklus, o iškastinis kuras importuojamas tik iš vienos šalies.

Mano manymu, šioje situacijoje labai svarbu užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymu įtvirtintas branduolinės energijos naudojimo tęstinumas taptų tikrove.

Atominei energetikai alternatyvų nėra

Suprantama, kad Lietuvos gyventojams rūpi, ar nauja atominė elektrinė nekels pavojaus, ar tikrai ji reikalinga.

Energetinis saugumas yra įmanomas tik tada, kai užtikrinama pirminių energijos išteklių įvairovė, šalyje yra pakankamai bazinės elektros energijos gamybos pajėgumų, energetiniai tinklai integruoti į Europos sistemas ir vartotojai gauna energiją prieinamomis kainomis. Šia prasme Lietuvoje atominė elektrinė alternatyvos neturi.

Taip, atominė elektrinė yra potencialiai pavojingas objektas, todėl elektrinei keliami papildomi griežti reikalavimai: saugos principus nustato tarptautinės organizacijos, šalyje kuriama nacionalinė branduolinės saugos priežiūros sistema. Bet koks neįprastas įvykis, nekalbant apie avarijas, visose atominėse elektrinėse ištiriamas, išvados skelbiamos, numatomos priemonės panašiems įvykiams išvengti kitose elektrinėse. Sutrikimų ir avarijų prevencijos sistema branduolinėje energetikoje yra bene geriausiai organizuota ir efektyviai veikianti pasauliniu mastu.

Mažiau incidentų

Kaip bebūtų skaudu, tačiau, apibendrinus pasaulio statistiką, pasirodė, kad gaminant 20 mlrd. kWh elektros energijos (tiek jos pagaminome Lietuvoje 2003 metais), akmens anglies kuro cikle vidutiniškai žūna 3500 žmonių, tuo tarpu branduolinio kuro cikle – vos 1 žmogus. Atominėse elektrinėse susidarančių labai pavojingų atliekų tūris, lyginant su atliekomis, susikaupiančiomis iškastinio kuro elektrinėse, yra labai mažas. Praktiškai visos šios atliekos laikomos patikimose saugyklose. Neturėtume šių faktų laikyti „neatremiamais“ argumentais branduolinės energetikos naudai. Priešingai – šiuos faktus vertinti, kiek pavojinga žmonėms minima veikla ir, kad besąlygiškai laikantis saugos reikalavimų, galima, ir ekonomiškai tikslinga, pripažinti bei remti branduolinę energiją, kaip svarbią energijos išteklių balanso dalį.

Svarbu pabrėžti, kad atominėse elektrinėse gaminamos elektros energijos savikainoje kuro dedamoji yra daug mažesnė negu iškastinio kuro elektrinėse, todėl branduolinio kuro kainos svyravimai daro itin mažą įtaką gaminamos elektros savikainai. Tai garantuoja atominėse elektrinėse gaminamos elektros energijos kainos stabilumą.

Nauja elektrinė – būtina

Ypatingai šiuo metu, kai vyksta visų naujosios atominės elektrinės projekto dalyvių derybos, svarbu, naudojantis žiniasklaidos priemonėmis, pateikti visuomenei kuo išsamesnę informaciją apie projektuojamą elektrinę, jos įtaką aplinkai ir kitą svarbią informaciją. Mat dažnai viešoje erdvėje matomas neargumentuotas numatomos elektrinės reikalingumo neigimas, galimos žalingos įtakos aplinkai hiperbolizavimas, apriboja visuomenės galimybes ir teisę žinoti objektyvią tiesą apie energijos tiekimo saugumą.

Lietuvoje yra daug patyrusių aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų. Būtina juos panaudoti tiek parengiamajame (derybų), tiek projektavimo, statybos ir elektrinės eksploatacijos etapuose. Esu įsitikinęs, kad Lietuvai nauja AE reikalinga ir gali būti sėkmingai pastatyta.

Siūlymai atidėti naujosios AE statybą, laukiant naujų technologijų, Lietuvai būti tik elektros importuotoja, gąsdinimai „aukštomis“ kainomis, nepalyginant jų su to meto iškastinio kuro kainomis, mūsų šaliai gali lemti energetinio užkampio vardą ir smulkaus pirkėjo vaidmenį kuriamoje Europos elektros rinkoje. Be to, prarasime bet kokias galimybes daryti įtaką elektros energijos kainoms. Apžvelgiamoje perspektyvoje be branduolinės energetikos pasaulyje nesimato kito šaltinio bazinės elektros energijos gamybai.

Saulius Kutas, branduolinės energetikos ekspertas

P. S. Šis tekstas redakcijai atsiųstas el. paštu. Jei turite kitokią argumentuotą nuomonę ir norite ja pasidalinti su skaitytojais, parašykite ją ir atsiųskite el. paštu info@technologijos.lt.

Komentarai (45)