Nuomonė: japonų reaktoriai Lietuvą gali ilgam susaistyti su Rusija (4)
Japonų pasiūlymas Visagine statyti galingesnius branduolinius reaktorius reiškia, jog Lietuva ilgiems dešimtmečiams susisaistys su Rusijos elektros perdavimo sistema, mano buvęs prezidento ir premjero patarėjas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Albinas Januška – buvęs užsienio reikalų viceministras, prezidento Valdo Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo patarėjas, anksčiau vadintas vienu pagrindinių šalies energetikos politikos architektų, o šiuo metu esantis toliau nuo aktyvios politikos, interviu dienraščiui „Verslo žinios“ pareiškė, kad prieš keletą metų Seime svarstant VAE įstatymą, kaip tik konservatoriai inicijavo nuostatą, kad jėgainės reaktoriai neturėtų būti galingesni nei 1 tūkst. megavatų (MW).
„Hitachi GE“, su kuria dabar deramasi dėl technologijos tiekimo, gamina 1300 MW galios reaktorius. Ar tai reiškia, kad mes priėmėme sprendimą ilgiems dešimtmečiams susisaistyti su Rusijos perdavimo sistemos dažniais ir Volgos hidroelektrinių kaskadų rezerviniais pajėgumais? Jeigu reaktoriaus galia bus esminis trukdis integruoti mūsų perdavimo sistemą į Vakarų Europą, o mes iš to gausime tik 400-450 MW galios kvotą – ar apsimoka? Galbūt projekto rengėjai turi atsakymą į šį klausimą, tačiau viešojoje erdvėje aš jo negirdžiu“, – sakė A. Januška.
Jo teigimu, dažnių suderinimo su Vakarų Europa šalininkų Lietuvoje niekad nebuvo daug, ypač inžinierių. Tačiau dabartiniai valdantieji, būdami opozicijoje, laikėsi itin principingos pozicijos dažnių sinchronizavimo klausimu.
A. Januška teigia manantis, kad keturių skirtingų šalių partnerystė būsimoje atominėje jėgainėje bus nelengva. Lietuvos Vyriausybė dėl naujos atominės elektrinės (AE) Visagine statybos derasi su regioniniais partneriais – Latvija, Estija ir Lenkija – bei strateginiu investuotoju Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi-GE Nuclear Energy“.
„Turint galvoje reaktoriaus projektinę galią, galima prognozuoti, kad po kvotų dalybų su partneriais Lietuva VAE turės maždaug 400-450 MW. Tada galėtume priminti, kad naujas panašios 450 MW galios garo katilas buvo pastatytas Elektrėnuose, kainavo milijardą litų ir pusę tos sumos skyrė ES. O kiek reikės investuoti į Visaginą, kad gautume praktiškai tokius pačius generavimo pajėgumus ir dar be ES paramos?“, – sakė A. Januška.
Kita vertus, anot jo, derybose dėl koncesijos „Hitachi GE“ buvo pasiūlyta iki pusės akcijų, o Lietuvos įstatymas reikalauja, kad Lietuva valdytų 34 % akcijų.
„Jeigu pagamintos elektros kvotas partneriai išsidalins panašiu santykiu kaip ir akcijas, tada trims mūsų partneriams liks tik apie 20 % akcijų ir iki 300 MW galios. Tai labai nedaug. Ar partneriai sutiks, kad tai yra tiek, dėl ko verta derėtis ir apskritai prasidėti, pamatysime“, – sakė A. Januška.
Praplės elektros mainų galimybes
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys teigia, kad Visagino atominės elektrinės bloko įvedimas netrukdys sinchronizuoti sistemos darbą su kontinentinės Europos tinklais.
„Planuojamo Visagino atominės elektrinės bloko įvedimas mums netrukdo sinchronizuoti sistemos darbui su kontinentinės Europos tinklais (KET). Sinchronizacija su kontinentine Europa užtikrina bendrą rezervavimo politiką su kitomis kontinentinės Europos energetinėmis sistemomis, t. y. leidžia mums nebepriklausyti nuo vieno centralizuoto rezervo šaltinio Rusijoje, o turėti pasirinkimą. Baltijos šalys vysto jungčių projektus, kurie praplės mūsų sistemos elektros mainų galimybes, ir sudarys sąlygas infrastruktūros ir rinkų integracijai. Tai realūs ir šiuo metu įgyvendinami darbai siekiant naikinti energetines salas Europos Sąjungoje. Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas yra visos ES planas, ką patvirtina praėjusios savaitės EK komunikatas dėl energetikos infrastruktūros finansavimo“, – atsiųstame komentare teigia V. Poderys.
Lietuva derasi su Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi-GE Nuclear Energy“ dėl investicijų į Visagine planuojamą statyti naują atominę elektrinę. Sutartis su kompanija tikimasi pasirašyti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Projektas įvairiais skaičiavimais vertinamas 3,7-7 mlrd. eurų.
Lietuva tikisi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui bei regioniniais partneriais – trijų Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos kompanijoms, atominė elektrinė Visagine bus pastatyta iki 2020 metų.