Kas geriau įveikė krizę: Islandija ar Baltijos šalys?
(11)
Netyla debatai dėl vadinamojo „Islandijos stebuklo“. Vienoje pusėje stovi tyrimų centro „Council on Foreign Relations“ (CFR) geoekonomikos komanda, teigianti, kad Islandija pasirodė prasčiau nei trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, kitoje – Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, kurio manymu, Islandija pasiekė geresnių rezultatų nei trys Baltijos tigrės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Iš pažiūros šis ginčas atrodo nuobodus ir pernelyg techniškas, tačiau jo reikšmė yra itin svarbi. Lietuva, Latvija ir Estija prasidėjus krizei susiejo savo valiutas su euru, o Estija įstojo į vieningos valiutos sąjungą 2011 metų pradžioje.
CFR analitikai teigia, kad žvelgiant į valstybių rezultatus po to, kai šios pasiekė žemiausią krizės tašką, Estijoje ir Latvijoje ekonomika augo kur kas greičiau nei Islandijoje. P. Krugmanas laikosi nuomonės, kad dėl geresnių politinių sprendimų Islandija smuko kur kas mažiau nuo savo ekonominio piko nei Baltijos šalys.
Praėjusį mėnesį savo tinklaraštyje P. Krugmanas paskelbė straipsnį „Islandijos stebuklas“, kuriame pademonstravo, jog Islandijos BVP augimas, lyginant su Airijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, buvo kur kas geresnis. „Žvelgiant į tai, ar galima būtų tikėtis, kad Latvija bus taip išaukštinta dėl to, kaip įveikė krizę“, - rašė P. Krugmanas.
Pažvelgus į P. Krugmano pateiktą grafiką galima matyti, kad Islandijos BVP aukščiausią tašką buvo pasiekęs 2007 metų trečiąjį ketvirtį, Baltijos šalių – ketvirtąjį ketvirtį. Stebint vėlesnį kritimą matome, kad Islandijoje BVP nuosmukis buvo kur kas švelnesnis nei Baltijos šalyse, taigi dėl to ir ekonomikos atsigavimas buvo lėtesnis.
Tokie pareiškimai netrukus sulaukė atsako ne tik iš priešingai manančių ekonomistų, tačiau ir kur kas skambesnių pasisakymų iš aukščiausių šalių vadovų socialiniuose tinklapiuose. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasipiktino tokiu Nobelio premijos laureato įrašu ir savo nuomonę išreiškė savo „Twitter“ paskyroje.
„Tikriausiai Nobelio premija reiškia, kad jūs galite pompastiškai šnekėti apie fiskalinius reikalus ir paskelbti mano šalį „dykviete“. Tai turbūt dėl Prinstono ir Kolumbijos varžytuvių (Ilvesas baigė Kolumbijos universitetą). Tačiau iš tiesų, ką mes žinome? Esame tik kvaili ir buki rytų europiečiai. Neapsišvietę. Kažkada mes taip pat suprasime. Nostra culpa, - rašė Estijos prezidentas. - Š...ime ant rytų europiečių: jų anglų kalba bloga, jie nesupras ir nedarys to, ką sutikę daryti bei neperrinks atsakingų vyriausybių.“
CFR komanda nesutinka su P. Krugmano pasirinkta riba, 2001 metų ketvirtuoju ketvirčiu, nes tai neparodo realios situacijos, mat Islandijos BVP tarp 3-ojo ir 4-ojo ketvirčių smuko net 5 proc. Vietoj to CFR siūlo lyginti tai, kaip šalys atsigavo nuo žemiausio krizės taško. Šiame grafike galima matyti, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikų atsigavimas buvo kiek didesnis nei Islandijos.
Jei Islandija, kuri išlaikė savo valiutą ir leido jai nuvertėti, kad būtų galima kovoti su recesija, pasiekė geresnių rezultatų nei Baltijos šalys, tuomet tai būtų tvirtas argumentas tokiems asmenims kaip P. Krugmanas.
Jo manymu, euro įsivedimas apsunkina šalių galimybes atsigauti po krizės, kadangi joms yra trukdoma brėžti savo nuosavą monetarinės politikos kursą. Be to tai būtų dar vienas įrodymas manantiems, kad Europos centrinis bankas (ECB) ir JAV Federalinių rezervų bankas (FED) turėtų toleruoti aukštesnį infliacijos lygį, idant būtų pasiektas augimas. Pagaliau, jei tokia strategija veikė Islandijoje, kodėl ji negali būti įgyvendinta kitose šalyse?
Priminsime, kad siekdama stabilizuoti savo valiutą Islandija pradėjo svarstyti galimybę atsisakyti savo valiutos, kronos, ir pereiti prie euro arba Kanados dolerio. Gyventojų apklausų duomenimis, 70 proc. Islandijos gyventojų nori atsisakyti kronos. Islandijos vyriausybė mano, kad ES narystė būtų geriausias pasirinkimas, nes Europa yra didžiausia Islandijos prekių ir paslaugų eksporto rinka.
Vis dėlto Islandija gali nesitikėti didelės paramos siekiant ES narystės, nes šalis atsisakė grąžinti 4 mlrd. eurų, kuriuos buvo skolinga Jungtinei Karalystei ir Nyderlandams. JK jau viešai pareiškė, kad nepalaikys rezoliucijos dėl Islandijos narystės ES.
