Jungtinė Karalystė nebenori įsileisti nekvalifikuotų ir kalbos nemokančių darbuotojų iš užsienio. Paskelbtos naujosios svarstomos imigracijos taisyklės reiškia, kad didžioji dalis lietuvių, norinčių išvykti dirbti į Jungtinę Karalystę, to padaryti nebegalės. Įdarbinimo agentūrų vadovai Lietuvoje stebisi, kas dirbs tuos darbus, kurių iki šiol imdavosi lietuviai ir Rytų europiečiai.

Darbas sandėliuose, picerijoje, paprikų ūkyje, bulvių rūšiavimo sandėlyje, sezoninių gėlių įmonėje, morkų, avokadų pakavimo ar vištienos fabrike. Nereikalinga nei patirtis, nei anglų kalba, nei kvalifikacija. Būtent tokie skelbimai dominuoja lietuviškų įdarbinimo agentūrų, siūlančių darbą Didžiojoje Britanijoje, tinklalapiuose.

Tačiau netrukus visos šios galimybės lietuviams užsivers. Jungtinė Karalystė paskelbė taškų sistemą, kuria bus paremtos naujos imigracijos taisyklės.

Kaip rašo „The Guardian“, Vyriausybė tvirtina, kad tai unikali galimybė pirmą kartą per dešimtmečius atgauti visišką šalies sienų kontrolę, o verslui laikas atprasti nuo pigios darbo jėgos. Svarbiausi reikalavimai, kuriuos norima įvesti – kvalifikacija, anglų kalbos žinios, pakvietimas iš darbdavio ir atlyginimas nuo 23040 svarų per metus.

Didžioji dalis lietuvių, kurie išvyksta padirbėti į Didžiąją Britaniją, šių taisyklių neatitinka. Vadinasi, lietuvių galimybės išvykti į šią šalį užsidirbti smarkiai susitrauktų.

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė 15min atkreipė dėmesį, kad kol kas šios taisyklės dar nėra patvirtintos.

„Turėkime mintyje, kad kol kas paskelbtos naujos migracijos taisyklės nieko nereiškia. Tai planas, derybiniai momentai. Dar gali viskas keistis, tačiau matome požiūrį ir norą riboti migraciją ir sulyginti migraciją iš Europos Sąjungos (ES) šalių su migracija iš ne ES šalių“, – tvirtino D.Asanavičiūtė.

Tą patį pabrėžė ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje.

„Tai ką šiandien publikavo britų Vyriausybė yra daugiau politikos gairės, principai, o ne detali imigracijos politikos sistema. Kaip konkrečiai atrodys/veiks taškais grindžiama imigracijos sistema kol kas dar nežinoma“, - rašoma 15min atsiųstame ambasados atsakyme.

Jau gyvenančių lietuvių nepalies

Pasak lietuvių bendruomenės pirmininkės, ši naujoji imigracijos politika nepaveiks lietuvių, ne vienus metus gyvenančių Jungtinėje Karalystėje ir gavusių sėslumo statusą. Kita vertus, didžiajai daliai lietuvių, norinčių naujai atvykti dirbti į šią šalį, to padaryti nebepavyks.

„Apie 70 proc. imigrantų iš ES šalių nepraeitų siūlomos taškų sistemos. Jei šie reikalavimai įsigalios, jie labai smarkiai apribotų migraciją iš Lietuvos – būtent žemos kvalifikacijos, anglų kalbos nemokančių darbuotojų, kurių daugelis atvažiuoja dirbti į paslaugų sektorių, ar smulkų lietuvišką verslą, statybas, kur užtenka mokėti kelis žodžius angliškai“, – tvirtino D.Asanavičiūtė.

Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje rekomenduoja šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenančius piliečius pateikti prašymą pagal ES nuolatinio gyventojo statuso programą (EU Settlement Scheme) gyventojo statusui gauti. Tai galima padaryti čia.

„Piliečiai, kurie šiuo metu gyvena JK ir užsiregistruos pagal ES nuolatinio gyventojo statuso programą neturėtų patirti jokių papildomų nepatogumų. Ši planuojama tvarka, jei bus patvirtinta, įsigalios norintiems naujai imigruoti į JK“, - pabrėžia ir Lietuvos ambasada.

Didžioji dalis važiuojančių - be kvalifikacijos

15 metų dirbti sezoninius žemės ūkio darbus į Didžiąją Britaniją lietuvius vežančios įmonės „Agropraktika“ direktorius Mantas Babelis 15min pasakojo, kad dauguma išvykstančių lietuvių anglų kalbos nemoka – jiems nekeliami ir jokie reikalavimai dėl kvalifikacijos. Sezoniniai darbai lietuviams yra proga užsidirbti papildomų pajamų.

„Manau, kad visiška nesąmonė (naujos imigracijos taisyklės – red. past.). O kas dirbs tuos žemės ūkio darbus? Anglai dirbs? Visiškai be šansų. Netikiu, kad mūsų darbuotojų neįsileis. Jeigu įsigalioja tokios taisyklės, tai kaip ūkininkai nuims derlių Didžiojoje Britanijoje?“ – negalėjo patikėti M.Babelis.

Pasak jo, britus dirbti žemės ūkio darbus jau bandyta pritraukti, bet jie teištveria pusę dienos ir išeina. M.Babelis vylėsi, kad „Agropraktika“ veiklos šios naujos taisyklės nepaveiks, nes jie bendradarbiauja su „Concordia“ – britų ne pelno siekiančia organizacija, padedančia ūkininkams surasti darbuotojus sezoniniams žemės ūkio darbams.

„95 procentais garantuoju, kad neįmanomas dalykas, kad neįsileis sezoniniams darbams darbuotojų arba bus surastas būdas, kaip galima būtų vis tiek atvežti darbuotojų“, – spėjo M.Babelis.

Jungtinės Karalystės verslas tokius Vyriausybės planus kritikavo tvirtindamas, kad kai kurie sektoriai bus pasmerkti. Labiausiai tai palies maisto apdirbimo fabrikus, viešbučius, statybos sektorių.

D.Asanavičiūtė priduria, kad britai, profesinės sąjungos baiminasi, kad strigs ir sveikatos priežiūros sistema, nes trūksta slaugių, prižiūrinčių ligonius.

Naująja politika siekiama sulyginti ES ir trečiųjų šalių piliečių imigracijos teises į Jungtinę Karalystę.

Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje atkreipia dėmesį, kad planuojama schema galiotų darbo jėgai, kuri norėtų imigruoti po 2020 m. gruodžio 31 d.

„Turintys leidimą gyventi JK neprivalės išvykti iš šalies“, - pabrėžia ambasada.

JK vyriausybės teigimu, ES piliečiams galios bevizis režimas (galimybė lankytis 90 dienų per 6 mėnesių laikotarpį, iki 6 mėnesių per metus).

Lietuviai rinksis kitas šalis

Lietuvos įdarbinimo agentūrų užsienyje vadovai svarstė, kad jei tokios taisyklės iš tiesų įsigalios, lietuviai prisitaikys ir rinksis kitas šalis.

„Būtent dėl to, kad rašo spaudoje ir visur ir socialiniuose tinkluose, kad neįleis į Angliją, žmonės atsisako ir patys bijo važiuoti, todėl jau dabar dažniau renkasi Olandiją, Vokietiją, Švediją“, – tvirtino M.Babelis.

Įdarbinimo agentūros „Eurojob+“ verslo plėtros vadovas Artiamas Kuzminsas 15min sakė, kad darbų Didžiojoje Britanijoje lietuviams nesiūlo jau kurį laiką, o viena to priežasčių – ir Brexit.

„Dauguma mūsų klientų vyksta į Vokietiją ir Olandiją. Ir arčiau, ir daugiau uždirba“, – tvirtino įdarbinimo agentūros atstovas.

Komentarai (3)