Atvykę į banką ar nusprendę įsigyti daiktą išsimokėtinai, šimtai lietuvių gali išgirsti, kad jų skolos siekia 100 milijonų eurų. Jei taip būtų iš tikrųjų, Lietuvoje turėtume nedidelę vietovę, kurioje gyventojai mėgautųsi išskirtine prabanga. Realybėje panašios vertės turto turinčių žmonių skaičius mūsų šalyje nesiekia nė 40-ties, tačiau šimtams gyventojų įrašas apie teorinę šimtamilijoninę „skolą“ yra papildoma finansinio saugumo garantija.

Auganti nusikaltimų internete statistika liudija, kad šiuolaikiniai piktavaliai vis dažniau vagia ne fizinius daiktus ar pinigines, bet ieško būdų pasisavinti gyventojų lėšas virtualiojoje erdvėje – ištuštinti bankų sąskaitas, prisiimti paskolų, išsimokėtinai įsigyti brangių daiktų. Todėl vis svarbiau tampa apsaugoti savo tapatybę: pasirūpinti derama asmens dokumentų apsauga, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais.

Vis dėlto gyvenime nutinka visko: dokumentai pametami arba pavagiami, prisijungimo kodai išviliojami ar sužinomi kitais būdais. Kad tokie incidentai nesukeltų papildomos finansinės žalos, kiekvienam kredito biuro vartotojui automatiškai suteikiama asmens tapatybės apsauga.

Pamatę įrašą apie milijonines skolas, kreditoriai žino – reikia tikrinti

Siekdamas apsaugoti klientą nuo suklastotų paskolų, kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ naudoja pasaulyje jau pasiteisinusią priemonę – kiekvienam naujam vartotojui „priskiria“ teorinę 100 milijonų eurų skolą. Šalia pateikia paaiškinimą, kad tai – kredito biuro teikiama tapatybės apsauga.

„Paprastai bet kurį banką ar kitą kredituojančią įmonę – paskolų teikėją, automobilių, buitinės ar elektroninės technikos pardavėją – toks įrašas apie potencialų klientą paskatins papildomai pasidomėti jo galimybe laiku įvykdyti įsipareigojimus. Kol tikrinamas kliento kreditingumas, jo prašoma papildomai patvirtinti, ar jis išties nori pasiimti naują paskolą. Patikra vykdoma siekiant įsitikinti, kad asmens tapatybės duomenimis tikrai naudojasi pats savininkas“, – apie paslaugos veikimo principus pasakoja Aurimas Kačinskas, kredito biuro vadovas.

Jo teigimu, jei dėl paskolos kreipėsi sukčiai, paprastai šiame etape klastotė išaiškėja. O jei žmogus patvirtina, kad išties nori sudaryti paskolos ar lizingo sutartį, per keletą minučių šimto milijonų eurų skolą kredito biuro sistemoje jis gali pakeisti įrašu, atspindinčiu realų kreditingumą ir leidžiančiu gauti paskolą.

Priklausomai nuo poreikių, paslauga bet kuriuo momentu gali būti „įjungiama“ ir „išjungiama“ neribotą kiekį kartų. Todėl, panorėjus vėl įjungti apsaugą, „Creditinfo“ sistemoje sugrąžinama ir šimtamilijoninė „skola“ –  įrašas apie ją toliau atliks savo misiją – užtikrins, kad be savininko žinios niekas negalėtų prisiimti papildomų kreditų, pasinaudodamas pasisavintais tapatybės duomenimis.

Asmens tapatybės vagystės tampa augančia problema daugelyje šalių. Pernai pasaulinis tyrimų centras „Juniper“ pranešė, kad 2019 m. kibernetinių atakų padaryta žala siekė 2 trilijonus dolerių, o nusikaltimų internete aukomis kasmet tampa apie 700 milijonų vartotojų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė įsilaužimų atliekama per mobiliuosius įrenginius.

„Vartotojai dažnu atveju net nežino, kad į jų kompiuterius ar išmaniuosius telefonus buvo įsilaužta, o incidentų metu buvo pasisavinti svarbūs asmeniniai duomenys. Todėl pastebime, kad poreikis visapusiškai apsaugoti asmens tapatybę nuolat auga“, – sako A. Kačinskas.

Šiuo metu paslauga „Apsaugok tapatybę“ naudojasi daugiau kaip pusė tūkstančio vartotojų. Apsauga automatiškai įjungiama kiekvienam naujam „Mano Creditinfo“ vartotojui, pasirenkančiam metinį planą „Planas MAN“, kuris leidžia visus metus savo kredito istorijos ataskaitą peržiūrėti neribotą kiekį kartų.

Komentarai ()