Ukrainoje žuvusio lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas pasakoja apie apgultą Mariupolį ir jo gyventojus sunkiausiomis dienomis.

75-ąjame Kanų kino festivalyje įvyko lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus, nužudyto Mariupolio mieste, Ukrainoje,  dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ pasaulinė premjera.

Jis atvyko į Rusijos kariuomenės apgultą Ukrainos miestą ir per penkias savaites surinko nemažai medžiagos. Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad režisierius buvo nušautas rusų nelaisvėje.

Rusų kino kritikas Antonas Dolinas, dalyvavęs „Mariupoli-2“ premjeroje, savo Facebook paskyroje apie filmą rašė: „Nėra jokių abejonių – nieko stipresnio ir baisesnio čia nepamatysime. Tai liečia ne tik filmą, bet ir jo asmenybę“. Tai pirmoji juosta, sukurta apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Mariupolis“: karas ir taika

Pirmasis Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“ pasirodė 2016-aisiais. Režisierius ketino sukurti filmą apie graikus (iš čia kilęs filmo pavadinimas), gyvenančius Mariupolio pakraštyje. Tačiau, prasidėjus miesto apšaudymams, suprato, kad į temą nori pažvelgti plačiau. Jis nusprendė parodyti, kaip karui ir smurtui įsiveržus į civilių gyvenimus, keičiasi jų būtis. Filmas, beje, dedikuotas Mariupolio poetams ir batsiuviams.

2015 metais Mariupolyje po rusų apšaudymo Vostočnyjyje žuvo 31 žmogus ir 117 buvo sužeisti. Šio apšaudymo fragmentai ir kiti išpuoliai yra rodomi filme „Mariupolis“.

Vykstant karui juostoje rodomi ir taikaus gyvenimo momentai: batsiuvio ginčas su klientu dėl religijos, žvejyba, vestuvės, muzikantų repeticija. Karas įsiskverbia į visa tai sprogimų ir naikinimo pavidalu.

„Mariupolis 2“ 

„Mariupolis 2“ pasakoja apie čia ir dabar naikinamo miesto kasdienybę. Filmuotoje medžiagoje matome nebe atskirus sugriautus pastatus, o ištisas subombarduotų namų teritorijas. Retas dokumentinis filmas, kuris yra paskutinis velionio Manto Kvedaravičiaus testamentas, pasakojantis apie Mariupolio išgyvenusius žmones, ieškančius prieglobsčio tarp griuvėsių.

Bombų slėptuvėje po krikščionių baptistų bažnyčios pastatu, nuo sprogdinimų slepiasi moterys, vaikai, pagyvenę žmonės ir sužeistieji. Kritikai pažymi precizišką ir virtuozišką darbą su garsu – „Mariupolyje-2“ nėra muzikos, tik pokalbiai ir sprogimai.

Visi paveikslo veikėjai tikisi, kad karo monstras kada nors išnyks.

Režisierius gimė 1976 m., studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakuktete, kurį baigė 1998 m. 2007 m. baigė Oksfordo universiteto Socialinės ir kultūrinės antropologijos katedrą, 2013 m. gavo daktaro laipsnį  Kembridžo  universitete. M. Kvedaravičius 2003–2005 metais taip pat dėstė religijos, teisės, ir politikos teoriją JAV. 2011 m. jis sukūrė dokumentinę kino juostą „Barzakh“, filmą  apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus.

Nuo 2006 m. M. Kvedaravičius vykdė tyrimą apie žmonių kankinimus ir dingimus Šiaurės Kaukaze. manoma, kad būtent šis tyrimas paskatino kurti dokumentinius filmus apie karo baisumus. 2016 m. režisierius sukūrė dokumentinį filmą „Mariupolis“. 

Lemtis

Lietuvis kino kūrėjas, kultūros antropologas M. Kvedaravičius buvo nužudytas Mariupolio mieste, į kurį atvyko miestui jau esant apsuptyje. 45-ių metų režisierius žuvo balandžio mėnesį.

Buvo kalbama, kad Mantas Kvedaravičius žuvo nuo raketos, tačiau tuomet buvusi Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova pranešė, kad režisierius pateko į nelaisvę, kur buvo nušautas. „Okupantai režisieriaus kūną išmetė į gatvę“, – rašė Denisova.

Manoma, kad režisierius buvo nušautas, o prieš tai – mušamas ir kankinamas.

Penktąjį ir paskutinį filmą „Mariupoli 2“užbaigė režisierė ir K. Kvedaravičiaus sužadėtinė Hanna Bilobrova. ir redaktorė Dunya Sycheva. Dvi moterys per rekordiškai trumpą laiką užbaigė talentingo kūrėjo darbą.

Neabejojama, kad Kanų festivalyje filmas bus įvertintas pagal nuopelnus.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

focus

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (5)