Išvados rodo, kad didėjantis ginkluotas smurtas išplis į politinę sferą, skatinamas sąmokslo teorijų.

2021 m. sausio 6 d. JAV Kapitolijaus sukilimas parodė, kaip politika gali paskatinti smurtą.

Dabar didelis tyrimas patvirtina, kad vienas iš penkių amerikiečių mano, kad smurtas, skatinamas politinių priežasčių, yra – bent jau kartais – pagrįstas. Beveik pusė tikisi pilietinio karo ir daugelis sako, kad iškeistų demokratiją į stiprų lyderį, skelbia „medRxiv“.

„Tai nėra šokiruoti skirtas tyrimas“, – sako Carnegie Tarptautinės taikos fondo politinio smurto ekspertė Rachel Kleinfeld, kuri nedalyvavo tyrime. „Bet tai turėtų šokiruoti“.

Nuo 2010 iki 2020 m. mirčių nuo šaunamųjų ginklų Jungtinėse Valstijose padaugėjo beveik 43 proc., o per koronaviruso pandemiją išaugo ginklų pardavimas. Garen Wintemute, neatidėliotinos medicinos gydytojas ir ilgametis ginklų smurto tyrinėtojas iš Kalifornijos universiteto, stebėjo, kaip šios tendencijos veikia pilietinius neramumus.

„Kartais būti skubios pagalbos [skubios pagalbos skyriaus] gydytoju prilygsta būti „Titaniko“ bocmanu: „Pažiūrėk į tą ledkalnį!“ – sako jis.

Jis ir jo kolegos apklausė daugiau nei 8600 suaugusiųjų anglų ir ispanų kalbomis apie jų požiūrį į demokratiją JAV, rasines nuostatas JAV visuomenėje ir jų pačių požiūrį į politinį smurtą. Respondentai dalyvavo „Ipsos KnowledgePanel“ – internetinėje tyrimų grupėje, kuri buvo plačiai naudojama, įskaitant smurto ir šaunamųjų ginklų nuosavybės tyrimus. Tada komanda taikė statistinius metodus, kad ekstrapoliuotų tyrimo rezultatus visoje šalyje.

Nors beveik visi respondentai manė, kad JAV svarbu išlikti demokratine, apie 40 % teigė, kad stiprus lyderis yra svarbiau. Pusė tikisi, kad per ateinančius kelerius metus JAV kils pilietinis karas (apklausoje nenurodyta, kada).

„Faktas, kad iš esmės pusė šalies tikisi pilietinio karo, tiesiog atšaldo“, – sako G. Wintemute. Ir daugelis tikisi jame dalyvauti. Apytiksliai kas penktas respondentas mano, kad tokioje situacijoje, kurioje, jų manymu, smurtas yra pateisinamas siekiant svarbaus politinio tikslo, ir yra apsiginklavęs. Maždaug 7% dalyvių (tai atitiktų apie 18 milijonų JAV suaugusiųjų) teigė, kad tokioje situacijoje būtų pasirengę nužudyti žmogų.

R. Kleinfeld teigia, kad tyrimo išvados yra įtikinamos dėl didelio dalyvių skaičiaus ir dėl to, kad jame buvo klausiama apie konkrečius scenarijus, pagal kuriuos, dalyvių nuomone, smurtas yra pateisinamas, pavyzdžiui, siekiant apsisaugoti arba neleisti balsuoti skirtingų politinių įsitikinimų žmonėms. Ji sako, kad imtyje yra šiek tiek per daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie, kaip žinoma, visame pasaulyje nenaudoja daug smurto. „Taigi faktas, kad jūs [vis dar] gaunate tokius didelius skaičius... tikrai kelia nerimą“.

Ji mažiau nerimauja dėl netvirtos paramos demokratijai ir pažymi, kad politinė aklavietė, kaip ir šiandieninėje JAV politikoje, dažnai gali iškreipti požiūrį.

„Tai, ką žmonės turi omenyje sakydami „demokratija“, yra gana miglota“, – sako ji. Tyrėja priduria, kad politinis paralyžius gali greitai priversti žmones, kurie galvoja: „Taip, man patinka demokratija“, taip pat pasakyti: „Taip, aš noriu stipraus vyro“.

„Išvados yra bauginančios, bet nenuostabu“, – laiške „Science“ rašė Kurtas Braddockas, Amerikos universitete studijuojantis ekstremistinio bendravimo psichologiją. Pasak jo, pastaraisiais metais Jungtinėse Valstijose išaugo individualus noras įsitraukti į smurtą – pavyzdžiui, 2019–2021 m. žmogžudysčių miestuose padaugėjo 44 proc. – toks požiūris, jo teigimu, greičiausiai išplis į politinę sferą.

Tyrėjai kritikavo ankstesnių tyrimų atrankos ir apklausos metodiką, kuri parodė, kad vis labiau remiamas politinis smurtas. Pavyzdžiui, 2021 m. atlikta nedidelė apklausa parodė, kad apie 46 % rinkėjų manė, kad JAV kils dar vienas pilietinis karas, o kita – daugiau nei trečdalis amerikiečių sutinka, kad „tradicinis amerikietiškas gyvenimo būdas nyksta taip greitai, kad mums gali tekti panaudoti jėgą, kad jį išgelbėti.

Barbara Walter, Kalifornijos universiteto San Diego politologė, kuri taip pat nedalyvavo tyrime, su tuo sutinka. Tačiau ji įtaria, kad apklausos atsakymuose yra per daug amerikiečių, kurie būtų pasirengę imtis smurto, nes, anot jos, apklausos dažniausiai pervertina tai, ką žmonės iš tikrųjų galvoja. „Skaičiai visada būna šokiruojantys, bet iš esmės tikriausiai nėra tiesa“.

G. Wintemute ir jo kolegos išsiaiškino, kad sąmokslo teorijos, kai kurios iš jų kyla iš rasizmo, padeda formuoti požiūrį į politinį smurtą. Jie nustatė, kad maždaug du iš penkių suaugusiųjų sutiko su baltųjų nacionalistų „didžiąja pakeitimo teorija“ arba mintimi, kad vietinius baltuosius rinkėjus pakeičia imigrantai, siekiant naudos rinkimuose. Ir vienas iš penkių respondentų tikėjo klaidinga „QAnon“ sąmokslo teorija, kad JAV institucijas kontroliuoja elitinė šėtoną garbinančių pedofilų grupė. Respondentų tikėjimas sąmokslo teorijomis gali iš dalies paaiškinti jų požiūrį į demokratiją ir politinį smurtą, sako B. Walter, tačiau ji norėtų, kad apklausa būtų gilesnė ir paaiškintų konkrečias priežastis, kodėl dalyviai pasirinktų smurtauti.

Ir K. Braddockas, ir R. Kleinfeld norėtų, kad nauji tyrimo atsakymai būtų suskirstyti pagal priklausomybę partizanams, nes ankstesnės apklausos rodo, kad smurtas yra daug labiau paplitęs dešiniųjų pažiūrų asmenims. „Tai yra pagrindinis požiūris“, – sako K. Braddockas.

„Jei pasirengimas pilietiniam karui ateina iš vienos pusės [o ne iš abiejų], turime tai žinoti. Tyrimo grupė išnagrinėjo ryšį su tam tikromis ekstremistinėmis grupėmis, tokiomis kaip „Išdidūs berniukai“, tačiau G. Wintemute teigė, kad jo grupė dabar atlieka tolesnę apklausos analizę, siekdama ištirti kitas politines pažiūras, ir taip pat pradės tolesnę apklausą iki metų pabaigos su tos pačios grupės respondentais. Ji toliau tirs tam tikrų grupių tapatybių vaidmenį ir polinkį į politinį smurtą.

K. Braddockas teigia, kad norint sumažinti politinio smurto grėsmę, pirmiausia reikia paskelbti apie dezinformaciją internete ir dešiniojoje žiniasklaidoje, kai kada ji paimta tiesiogiai iš ekstremistinės propagandos.

„Turime tai išaiškinti, kad galėtume pradėti spręsti problemas, kurias tai sukelia. B. Walter sako, kad taip pat galėtų padėti reguliuoti socialinę žiniasklaidą, kad būtų išvengta „padegamos“ dezinformacijos plitimo. R. Kleinfeld priduria, kad lyderiai – nuo ​​politikų ir žiniasklaidos asmenybių iki bažnyčios pastorių – taip pat gali ką nors pakeisti. Eksperimentai rodo, kad drąsūs lyderiai gali atgrasyti savo bendruomenes nuo smurto. „Dabar laikas į tai žiūrėti rimtai ir nekišti galvos į smėlį“, – sako ji.

Komentarai ()