Ukraina ir jos šalininkės dar turėjo vilčių, kad Europos Sąjunga (ES) artimiausiu metu paskelbs naujų sankcijų, bet Vengrija jas žlugdo, skelbia „Politico“.

Budapeštas neseniai paprieštaravo, kad ES pratęstų sankcijas Rusijos oligarchams, ir paragino išbraukti iš sąrašo tris verslininkus.

ES šalys galiausiai privertė Budapeštą prisijungti prie sankcijų, tačiau šie grasinimai parodė, kaip Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas nesibodi naudotis bet kokiomis turimomis priemonėmis, šiuo atveju automatine, technine procedūra, kad įgautų politinių svertų.

Praėjus daugiau nei šešiems karo mėnesiams, panašu, kad ES prarado sankcijų galią.

Per kelis pirmuosius vasario 24 dieną prasidėjo karo mėnesius Europos diplomatai ir pareigūnai karštligiškai stengėsi sankcijomis parblokšti Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkus ir pramonės įmones. Bloko solidarumas siekiant sukelti spaudimą Rusijos ekonomikai – net ir mokant kainą pačios ES viduje – nustebino net kai kuriuos griežčiausius ES kritikus.

Tačiau dabar, kaip sakė vienas ES šalies aukšto rango pareigūnas, blokas apie sankcijas paprasčiausiai nebegalvoja.

Pasak vieno ES šalies aukšto rango diplomato, „jos apetitas yra silpnesnis“. „Sulig kiekvienu paketu būna vis sudėtingiau“, – sakė jis.

Ilgas ES delsimas patvirtinti draudimą importuoti naftą iš Rusijos – ir kankinantis procesas, kurio metu buvo stengiamasi nustatyti išimtis ir kompensacijas tokioms sprendimą vilkinančioms šalims kaip Vengrija – paliko karčius prisiminimus. V. Orbano žingsnis dėl oligarchų buvo dar vienas šio skausmingo epizodo priminimas.

Kalbant apie naujus sankcijų paketus, iš tikrųjų baiminamasi, kad Vengrija gali ne tik užvilkinti, bet ir visiškai blokuoti sprendimą, teigė minėtas aukšto rango ES diplomatas.

Ir ne tik Vengrija. Nerimą kelia ir būsima Italijos pozicija sankcijų atžvilgiu, kai Romoje bus suformuota nauja vyriausybė. Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini yra pareiškęs, kad prieš Rusiją nukreiptos Vakarų sankcijos kenkia Italijai, ir ragino kitus lyderius persvarstyti savo požiūrį.

Apskritai Vakarų Europoje jaučiamas sankcijų nuovargis, ypač dėl to, kad vis sunkiau ir sunkiau rasti priemonių, kurios Rusijai padarytų didesnę žalą, nei pačios ES ekonomikai.

Dar svarbiau tai, kad augantis rinkėjų pyktis dėl kylančių energijos ir vartojimo kainų vis labiau verčia nervintis Europos politikus.

„Rizikuojame sulaukti nepasitenkinimo kupinos žiemos, – sakė vienas ES pareigūnas, atmesdamas bet kokias kalbas apie naujas sankcijas. – Dabartinė energijos krizė verčia nervintis visus politinius lyderius, nes jie baiminasi politinių pasekmių. Daugelyje šalių tai susiję su jų vyriausybių išlikimo klausimu“.

Dabar Europos Komisija ketina daugiausia dėmesio skirti tam, kad būtų įgyvendintos jau galiojančios sankcijos ir pašalintos potencialios jų spragos.

Tačiau net ir tai nėra lengva užduotis. Ukrainos teisingumo ministro pavaduotoja Iryna Mudra šį mėnesį keliauja po Europos sostines ir Jungtines Valstijas, siekdama įtikinti šalių vyriausybes susekti rusų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir jį konfiskuoti.

Anksčiau šiais metais ES sukūrė teisinį pagrindą tokiems veiksmams, tačiau po to, kai buvo pasiūlyti teisės aktai, kurie išsisukinėjimą nuo sankcijų prilygina nusikaltimui ir sudaro sąlygas privačiam turtui konfiskuoti, per vasarą mažai kas buvo padaryta.

„Spalio mėnesį jie planuoja pradėti konsultacijas dėl šios direktyvos, – po susitikimo su ES teisingumo komisaru Didier Reyndersu sakė I. Mudra. – Jie dės visas pastangas, kad ši direktyva... būtų priimta kuo greičiau, todėl visi paruošiamieji darbai iki metų pabaigos turėtų būti baigti“.

I. Mudra taip pat nori, kad ES konfiskuotų ne tik privatų, bet ir valstybinį Rusijos turtą, kurį skirtų Ukrainos atstatymui.

Tačiau šiam planui kyla teisinių kliūčių ir vargu ar jis greitai taps realybe – tą pripažįsta ir pati I. Mudra.

„Tai buvo įdomi diskusija, jie išklausė mus su gana dideliu susidomėjimu. Ir nors jie sutinka, kad už visą žvėriškumą iš esmės turėtų sumokėti Rusija, vis dar egzistuoja teisinių problemų, susijusių su suvereno imunitetu, – sakė ji. – Tačiau jie bent jau pradės apie tai galvoti“.

Sankcijų nuovargis kelia nepasitenkinimą Ukrainai ir ES šalims, kurios aktyviausiai palaiko kovą su Maskva, pavyzdžiui, Lenkijai ir Baltijos šalims.

Karingiau nusiteikusios valstybės toliau ragina skelbti naujus ES sankcijų paketus Rusijai, teigė du ES diplomatai. „Mes ir toliau būsime erzinantis balsas ES viduje“, – sakė vienas diplomatas.

Jie turi platų spektrą pasiūlymų. Vienas iš jų – naftos kainų viršutinė riba, apie kurią buvo kalbama per Didžiojo septyneto susitikimą. Kitas pasiūlymas – sankcijos Rusijos branduolinei pramonei ir branduoliniam kurui, atsižvelgiant į padėtį Ukrainos Zaporižės atominėje elektrinėje. Tarp kitų pasiūlymų yra daugiau sankcijų debesijos paslaugoms, kriptovaliutoms ir kitoms technologijoms.

Besitęsiančios Rusijos agresijos pakanka, kad būtų pateisintas dar didesnis spaudimas Maskvai, sakė kitas ES diplomatas. Nors ryžtingai nusiteikusių šalių kampanija tęsis, joms gali tekti palaukti.

„Dabar kalbėti apie naujas sankcijas niekas nenori“, – pažymėjo vienas ES pareigūnas.

Komentarai ()