„Mūsų šalies draugas“: Putinas Europoje susirado naujų sąjungininkų – vieno karščiausių Europos taškų lyderis lankėsi Kremliuje ()
Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas antradienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Dodikas į Rusiją atvyko vieną dieną po to, kai jis atvirai pritarė Maskvos agresijai prieš Ukrainą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bosnija artėja prie spalio 2 d. vyksiančių visuotinių rinkimų, kuriuose Dodikas pretenduoja į Serbų Respublikos – vieno iš dviejų pagrindinių administracinių vienetų šalyje, apimančios maždaug pusę jos teritorijos – prezidento postą.
„Jūsų šalyje greitai vyks rinkimai ir linkiu jums sėkmės“, – sakoma pokalbio stenogramoje, kurią paskelbė Kremliaus oficiali svetainė.
„Tikiuosi, kad rezultatai sustiprins patriotinių jėgų pozicijas šalyje, leisdami toliau plėtoti produktyvų ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą“, – pridūrė jis.
Dodikas – Bosnijos valstybinio lygmens trišalės prezidentūros narys serbas – dažnai susitikdavo su Putinu, ypač prieš rinkimus, kai nori parodyti itin prorusiškai nusiteikusiems Bosnijos serbų rinkėjams, kad jį palaiko Rusijos vadovas.
Maskva svarsto, ar balsuoti už taikos palaikymo misiją Bosnijoje
Maskva ne kartą buvo kaltinama išnaudojus susiskaldymą tarp trijų pagrindinių etninių grupių Bosnijoje, tyliai remiant Dodiko separatistinę politiką.
Mažą Balkanų šalį 1990-aisiais nusiaubė žiaurus ir kruvinas karas, per kurį žuvo 100 000 žmonių, o du milijonai žmonių tapo pabėgėliais arba buvo perkelti šalies viduje.
1995 m. Deitono taikos susitarimas, kurį suplanavo tarptautinė bendruomenė, siekdama užbaigti konfliktą, padalijo Bosniją į du subjektus – Serbų Respubliką (RS) ir Bosnijos ir Hercegovinos federaciją, kurioje daugumą sudaro bosniai ir kroatai.
Šie du subjektai turi tam tikrą nepriklausomumo lygį priimant sprendimus, o skėtinės valstybės lygio institucijos laiko vadžias pagrindiniais klausimais, pavyzdžiui, mokesčių ir gynybos klausimais.
2021 m. pabaigoje Dodikas sukėlė didžiausią vidaus krizę nuo 1992–1995 m. karo po to, kai paskelbė apie planus RS pasitraukti iš kai kurių valstybinių institucijų, pažadėdamas suskaidyti nedidelę šalies profesionalią armiją į etninę pavojingiausiomis iš siūlomų priemonių.
Dodikas atsisakė savo pareiškimo po visapusiškos Kremliaus invazijos ir birželį pareiškė, kad jo planai buvo „sustabdyti“ dėl karo Ukrainoje.
Nuo vasario mėnesio invazijos į Ukrainą Bosnija liko viena iš nedaugelio Europos šalių, įskaitant Baltarusiją, Serbiją ir Moldovą, kuri neįvedė sankcijų Rusijai, o Dodikas ne kartą blokavo šį žingsnį.
Savo reikalavimą išlikti neutraliam Bosnijos serbų lyderis pateisino teigdamas, kad Bosnija, visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų, negali sau leisti atsiriboti nuo Kremliaus dėl galimai „rimtų ekonominių pasekmių“, bet ir glaudžių kultūrinių ryšių su Maskva.
Tuo tarpu Maskva atsisakė toliau finansuoti tarptautinės bendruomenės taikos pasiuntinio vyriausiojo įgaliotinio biurą, balandžio mėnesį pasitraukdama iš priežiūros institucijos – Taikos įgyvendinimo tarybos arba PIC.
Dodikas ir Putinas taip pat turėjo kalbėti apie ES vadovaujamos tarptautinės 1100 karių taikos palaikymo misijos „Althea“ mandatą, kurį kasmet planuojama pratęsti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje lapkritį.
Teigiama, kad Maskva svarsto, ar balsuoti prieš, bet daugiau detalių po judviejų susitikimo neatskleidžiama.
Dodikas giriasi apie artėjančias draugiškas futbolo rungtynes
Dodikas paskutinį kartą susitiko su Putinu birželį, praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą, dalyvaudamas Sankt Peterburgo ekonomikos forume.
V. Putinas forume gyrė Dodiką už tai, kad jis liko ištikimas Maskvai, nepaisant stipraus tarptautinio spaudimo prisijungti prie sankcijų Rusijai, skelbia Kremliaus oficiali svetainė.
Nuo vasario mėn. Dodikas ir Kremlius taip pat kalbėjo apie ekonominius klausimus, įskaitant Rusijos finansuojamo dujotiekio tiesimą iki faktinio Serbų Respublikos administracinio centro Banjalukos.
Dodikas taip pat pasinaudojo antradienio susitikimu su Putinu, norėdamas pasigirti tuo, kad Bosnija yra pasirengusi tapti vienintele Europos šalimi, nuo vasario mėnesio sužaisiančia draugiškas futbolo rungtynes su Rusija, kurios nacionalinę futbolo komandą FIFA ir UEFA išmetė iš tarptautinių varžybų dėl Kremliaus invazijos į savo vakarinę kaimynę.
„Prieš kelias dienas – iš tikrųjų norėčiau jums pasakyti, pasigirti – turėjome galimybę įsitikinti, kad Bosnija ir Hercegovina lapkričio 19 d. Sankt Peterburge sužais draugiškas rungtynes su jūsų futbolo komanda“, – sakė Dodikas.
„Mūsų žmonės užtikrino šį sprendimą Bosnijos ir Hercegovinos futbolo rinktinei, ir tikimės, kad laikysimės šios datos... nors viena Bosnijos ir Hercegovinos dalis to nenori. Bet kokiu atveju tai padarėme esamomis aplinkybėmis“, – aiškino jis.
Bosnijos futbolo žvaigždės ir Ukrainos futbolo federacija pasmerkė sprendimą. Vis dėlto Putinas sveikino šį žingsnį, sakydamas, kad „sportas turi vienyti, o ne skaldyti žmones“.
„Noriu dar kartą pabrėžti, kad pažįstame jus kaip savo šalies draugą“, – V. Putinas sakė Dodikui.
„Rusija buvo priversta keršyti“, – sako Dodikas
Dodikui buvo taikomi keli JAV sankcijų paketai, o neseniai jis buvo įtrauktas į JK sankcijų sąrašą dėl savo ardomųjų veiksmų šalies viduje.
Praėjusią savaitę JAV valstybės departamentas paskelbė naują žvalgybos vertinimą, kuriame teigiama, kad Rusija pastaraisiais metais slapta išleido daugiau nei 300 mln. JAV dolerių bandydama paveikti politikus ir kitus pareigūnus daugiau nei dviejose dešimtyse šalių.
Teigiama, kad Dodikas ir jo SNSD yra tarp Maskvai ir Putinui simpatizuojančių partijų Vakarų Balkanuose, kurios tariamai gavo finansavimą, skirtą padėti jiems laimėti rinkimus ir pakeisti visuomenės nuomonę.
Pirmadienį atvykęs į Maskvą, Dodikas davė interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS, kuriame pakartojo savo separatistines pažiūras ir atvirai pritarė Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
„Daug metų Vakarai nereagavo į Rusijos gyventojų naikinimą Ukrainoje, Donbase kasdien vyko žmogžudystės ir sprogdinimai“, – interviu tvirtino Dodikas, turėdamas omenyje separatistinį Maskvos remiamą regioną Rytų Ukrainoje. „Visa tai buvo aišku, ir Rusija buvo priversta imtis atsakomųjų veiksmų“.
Dodikas taip pat atmetė Ukrainos valdžios ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų teiginius, kad Maskva ir jos pajėgos sąmoningai vykdo karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir bombarduoja civilius taikinius, o karą pavadino „specialia operacija“.
„Rusija vykdo specialią operaciją, kurios tikslas iš tikrųjų yra sunaikinti priešą, tačiau ji vykdo savo misiją, kad būtų kuo mažiau aukų“, – sakė Dodikas.
